Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja, kol nesusiduria su nelaime. Tai gali sukelti daug papildomų rūpesčių, ypač netikėtos mirties atveju, kai artimasis nesirgo, neturėjo rimtų sveikatos problemų. Tokiems atvejams suteikiama vienkartinė laidojimo pašalpa, tačiau jos gali neužtekti laidojimo procesui, todėl patariama laidotuvėms taupyti iš anksto.
„Lietuvos krematoriumo“ užsakymu „BERENT Research Baltic“ atlikto tyrimo duomenimis, savo ir artimųjų laidotuvėms taupo tik 19% lietuvių. Žmonės dažnai nėra susipažinę su įvairiomis taupymo galimybėmis, rečiau pagalvoja apie krizinius gyvenimo atvejus. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad mirus artimam žmogui 19% apklaustųjų pasinaudotų išsimokėjimo paslauga, nes papildomų santaupų neturi.
Nors Lietuvos gyventojai tradiciškai mano, kad svarbu nepermokėti už laidojimo paslaugas, palaipsniui mažėja žmonių, kurie mano, kad taupyti laidotuvėms visai nereikia. Pavyzdžiui, tyrimo duomenimis, šiemet taip mano tik 17 proc. apklaustųjų, kai 2020 m. taip manančiųjų buvo 20 proc., o 2017 m. – 30 proc.
Taupymo tendencijos
Anot Karolinos Jancevičiūtės, Kaune esančių atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovės, artimiesiems svarbu surengti gražų ir įsimintiną atsisveikinimą su velioniu, taip paskutinį kartą išreikšiant meilę ir pagarbą. Žinoma, kaina – taip pat svarbus faktorius, priimant sprendimą. Pavyzdžiui, 53 proc. „Berent“ apklausos dalyvių įvardijo, kad renkantis laidojimo namų paslaugas, kaina yra vienas svarbiausių kriterijų; 36 proc. žmonių atskleidė, kad atsisveikinimo namus renkasi tik pagal kainą.
„Rinkdamiesi prekes ir paslaugas, velionio artimieji visada atsižvelgia į savo finansines galimybes. Iš praktikos pastebime, kad tuomet, kai kyla dvejonių, ką rinkis – tai, kas labai patinka artimiesiems ir kas patenkintų velionio valią, ar tai, kas yra prieinama pagal finansines galimybes, klientai beveik visada linkę rinktis pirmąjį variantą. Pagarbus ir velionio valią išpildantis atsisveikinimas artimiesiems yra svarbus, – pasakoja K. Jancevičiūtė.
Pasak pašnekovės, tokiais atvejais artimieji labiau linkę pasiskolinti pinigų arba skirti daugiau, nei buvo numatyta.
„Dažniausiai už laidotuves moka velionio artimieji, taip pat nemažą dalį padengia į atsisveikinimą susirinkusiųjų suaukoti pinigai. Daugiausia pinigų žmonės skiria pagarbiam velionio paruošimui: šarvojimui, aprengimui, karstui. Kremacijos atvejais beveik visada renkamasis ekologiškas ir paprastas medinis karstas, šį sprendimą labiausiai lemia minimalizmo ir ekologijos populiarėjimas. Klientai vis dažniau renkasi ir minimalistinę puošybą gėlėmis, atsisako didelio kiekio vainikų“ – tendencijas vardija K. Jancevičiūtė.
Pinigus tokiai dienai taupo ir patys žmonės. Nors remiantis tyrimo duomenimis dauguma mano, kad už laidotuves turi mokėti artimiausi šeimos nariai (50%) arba giminaičiai (16%), laikomasi ir tokios nuomonės, kad laidotuvių minėjimas turi būti padengtas velionio santaupomis (22%).
„Iš klientų girdime, kad velioniai būna atsidėję santaupų laidotuvėms, tačiau paprastai artimieji nesidalina informacija, apie konkrečią laidotuvėms sukauptą sumą, todėl įvardinti, kiek vidutiniškai žmonės sukaupia savo laidotuvėms, sudėtinga“, – teigia K. Jancevičiūtė.
Atsakingas požiūris
Žmonės vis rečiau santaupas laidotuvėms kaupia namuose – tokį taupymo būdą renkasi 33 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 56 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad pinigus, kuriuos planuoja skirti laidotuvių procesui, laiko banke, o 6 proc. renkasi laidotuvių draudimo paslaugą.
Pasak specialistų, banko paslaugos arba laidotuvių draudimas yra ne tik patogesnis, bet ir saugesnis variantas. Namuose esančias santaupas galima panaudoti ir ne pagal paskirtį – pritrūkus lėšų, galima tiesiog „pasiskolinti“ iš laidotuvėms skirto finansinio krepšelio. Tuomet mirties atveju tenka skolintis už laidotuvių organizavimą atsakingiems šeimos nariams.
„Namuose laikomi grynieji pinigai, visų pirma, nuvertėja. Tikėtina, kad įvykus staigiai netekčiai, apie taupytus grynuosius artimieji net nežino. Taip pat nėra garantijų, kad laidotuvėms atidėti pinigai bus panaudoti būtent laidotuvėms“, – dalinasi K. Jancevičiūtė.
Atsisveikinimo namų „Rekviem“ administracijos vadovė pastebi, kad dažniau tokiam pasiruošimui suinteresuoti vyresni žmonės: „Nemažai vyresnio amžiaus žmonių laidotuvėms ruošiasi atsidedami drabužius, religinę atributiką, kalbėdami su artimaisiais apie laidojimo būdą ir vietą. Tai rodo, kad iš psichologinės pusės vyresnio amžiaus žmonės jaučiasi ramiau, kai yra pasiruošę iš anksto“.
Jie taip pat dažniau yra suinteresuoti laidotuvių draudimu ir išankstine laidojimo sutartimi, kurioje galima pareikšti valią dėl priimtiniausio laidojimo būdo, sudėlioti pageidaujamą atsisveikinimo ceremonijos scenarijų, pasirinkti patogų atsiskaitymo būdą.
Nereikėtų atidėlioti
Psichologiškai sunku save įtikinti taupyti laidotuvėms ir galvoti apie tai. Žmonės, ypač neturintys rimtų sveikatos sutrikimų, dažniausiai linkę laikytis optimistiško požiūrio ir vengia šios minties, todėl rečiau ruošiasi iš anksto. Tačiau atidėliojimas ateityje gali tapti papildoma našta artimiesiems.
„Didelė dalis žmonių tiesiog nežino, apie galimybę sudaryti išankstinę laidojimo sutartį ar pasirūpinti laidotuvių draudimu. Galbūt likusius gąsdina mintis, jog tai – sudėtingas procesas. Tačiau laidotuvių draudimas ir išankstinė sutartis padeda užsitikrinti, kad atsisveikinimo su artimuoju procesas būtų kuo sklandesnis“, – teigia K. Jancevičiūtė.
