Maisto kultūra ir valgymo įpročiai bei požiūris į maistą neišvengiamai kinta kartu su pasauline situacija. Jiems įtaką daro ne tik pandemija ir karantinas, bet ir globalizacija, dėmesys tvarumui ir, žinoma, sveikatingumui. Kokios maisto tendencijos numatomos ateinančiais metais, pasakoja Vilma Juodkazienė, vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo maisto ekspertė.
„Nuolat analizuojame rinką ir vartotojų įpročius, taip pat remiamės ir mūsų partnerių iš REWE grupės patirtimi, tad pastebime, kad šiuo metu galima išskirti kelias didesnes kryptis, kuriomis vystosi ateities maisto kultūra. Tai vartotojų susidomėjimas maisto paruošimu ir gaminimu, sveikatingumas ir užkandžiavimas. Vis dėlto pastarąjį reikėtų suvokti ne kaip vadinamąsias dietas ar tam tikrų produktų atsisakymą, bet kaip bendrą požiūrį į subalansuotą mitybą“, – sako V. Juodkazienė.
Valgymas – ne tik alkio numalšinimui
Pasak maisto ekspertės, dėl karantino sulėtėjus gyvenimo tempui ir daugiau laiko praleidžiant namuose, žmonės pradeda daugiau dėmesio kreipti į vartojamą maistą ir jo suteikiamus pojūčius. Prognozuojama, kad ir toliau išliks tendencija maistą valgyti ne tik alkiui numalšinti, bet ir aktyviau domėtis, kaip vienas ar kitas produktas buvo paruoštas, pristatytas pirkėjams. Daug dėmesio atkreipiama į produktų kokybę.
Neturėdami galimybės valgyti kavinėje ar restorane, žmonės ėmė aktyviai maistą ruošti namuose. Net ir anksčiau niekada negaminę ar lengvus receptus rinkęsi gyventojai per karantiną ėmė eksperimentuoti namų virtuvėje, domėtis įvairesniais patiekalais ir skoniais. Kartu išpopuliarėjo maisto ruošimo pamokos ir patarimai internete.
„Namuose laiką leidžiantys žmonės neapsiriboja paprastais patiekalais, norėdami pasilepinti, vis dažniau išbando įvairesnių receptų, kuriems pagaminti įsigyja ir egzotiškesnių produktų. Jiems paruošti internete ieškoma receptų ir gudrybių, kaip paruošti išskirtinio skonio patiekalą. Tikėtina, kad ši tendencija užėmė tvirtas pozicijas“, – sako V. Juodkazienė.
Sveikatingumas – per subalansuotą mitybą
Sveikata aktuali ne tik sergantiems žmonėms. Prevencinės priemonės, tokios kaip subalansuota mityba, taip pat fizinis aktyvumas, svarbūs kiekvienam. Dėmesys kokybiškai produkcijai, taip pat pasikeitusi vartotojų maisto ruošimo elgsena yra vis labiau besivystančios sveikatingumo tendencijos bruožai. Vis dėlto reikia pabrėžti, kad kalbant apie sveikatingumą, kalbama ne apie maistinę ar su kalorijomis susijusią mitybą.
Sveikatingumo tendencija pasireiškia per dėmesį subalansuotai mitybai, kurios pagrindas yra maisto įvairovė. Taip organizmas turėtų būti aprūpinamas visomis maistingomis medžiagomis, o žmogus gali pasilepinti mėgstamais patiekalais. Prognozuojama, kad pirmenybė bus teikiama patiekalams, kuriuose yra daugiau daržovių, ankštinių augalų ir grūdų.
Užkandžiavimo tendencija
Maisto kultūroje pastebimas ir spontaniškų, greitesnių ir, svarbiausia, daug laiko paruošimui nereikalaujančių užkandžių įsitvirtinimas. JAV kilusi užkandžiavimo tendencija pamažu ateina ir į Europą. Pietus ar vakarienę valgome tada, kai pajaučiame alkį, arba tada, kai turime laiko. O dienos metu užkandžiaujame. Užkandžiai lengvai ir lanksčiai pritaikomi prie individualių poreikių, juos galima pasiruošti iš anksto ir visada turėti po ranka užkandžių dėžutę alkiui numalšinti.
„Žinoma, užkandžiavimas nereiškia, kad griebiamasi saldumynų ar greitojo maisto. Užkandžiams taip pat kreipiamas dėmesys į kokybiškų produktų ir patiekalų pasirinkimą, derinimą, nes sveikos, subalansuotos mitybos reikalavimai taikomi ir jiems“, – teigia maisto ekspertė.
Prasidėjus pandemijai užkandžiavimo tendencija iš pradžių kiek susilpnėjo. Laiką leidžiant karantine, įprasta dienos valgymo rutina – pusryčiai, pietūs ir vakarienė kuriam laikui atgavo savo pozicijas.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
