Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus teigia, kad miestui būtina spręsti pietinio aplinkkelio ir transporto infrastruktūros plėtros klausimus. Anot jo, papildomus transporto srautus ateityje gali sukurti ir planuojamas anglies dioksido (CO2) terminalas.
„Vienas iš jų yra pietinis aplinkkelis, ir tuo pačiu keliame klausimą dėl naujo terminalo „KN Energy“ teritorijoje, dėl CO2 terminalo, nes jis dar papildomai apkrautų Liepų gatvę sunkvežimiais, kurių per parą bus nebe 86, o gali būti 186. Yra klausimai, kuriuos reikia spręsti transporto srityje“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje sakė A. Vaitkus.
Pasak mero, kaip jam teigė susisiekimo ministras Juras Taminskas, sprendžiant susisiekimo infrastruktūros klausimus turėtų dalyvauti ne tik Susisiekimo, bet ir Energetikos bei kitos ministerijos, taip pat planuojamų projektų vystytojai.
A. Vaitkus taip pat siūlo svarstyti galimybę geriau išnaudoti magistralės A13 Klaipėda–Liepoja atkarpą ir įrengti papildomą jungtį tarp uostamiesčio bei Klaipėdos rajono.
„Aš matyčiau, netgi išnaudojant A13 (magistralės atkarpą – ELTA) Klaipėda–Palanga, rasti jungtį per Bachmano žemės teritoriją, apjungti savotiškai Klaipėdos rajoną su miestu, nes ten gyvena didžioji dalis klaipėdiečių, kurie vyksta į darbus, veža vaikus į darželius ir mokyklas“, – kalbėjo meras.
Taminskas: 2032 metais aplinkkelis bus atidarytas
Susisiekimo ministras Juras Taminskas savo ruožtu nurodė, kad anksčiau pietinį aplinkkelį buvo numatyta baigti 2035 m., tačiau, sugretinus projekto įgyvendinimo procesus, terminą pavyko sutrumpinti trejais metais.
„Kai dar buvo premjerė Inga Ruginienė, mes sugretinome procesus, optimizavome procesus ir tokiu būdu sutaupėme trejus metus, nes buvo planuota, kad pietinis aplinkkelis bus baigtas statyti ir eismas bus atidarytas 2035 metais. Sugretinus ir optimizavus procesus mes pasiekėme 2032 metus. Tai reiškia, 2032 metais bus atidarytas eismas“, – sakė J. Taminskas.
Anot ministro, artimiausiu metu Vyriausybei taip pat ketinama pateikti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (PPP) projekto paketą, į kurio pirmąjį etapą įtrauktas Klaipėdos pietinis aplinkkelis.
„Artimiausiomis savaitėmis, baigus derintis su Finansų ministerija, Vyriausybei pateiksime PPP paketą, kuriame į pirmą etapą yra įtrauktas Klaipėdos pietinis aplinkkelis“, – aiškino susisiekimo ministras.
Tuo metu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sakė, kad pietinio aplinkkelio klausimas buvo vienas pirmųjų, kurį susitikimo metu iškėlė Klaipėdos meras.
„Tai buvo pirmas klausimas, kurį kėlė Klaipėdos miesto meras. Manau, kad galėjo kelti aštriau, kėlė santūriai. Manau, kad (susisiekimo ministras – ELTA) Juras Taminskas tikrai sudėliojo, kaip jis tą situaciją mato, kokie darbai bus atliekami pirmiausia“, – teigė M. Sinkevičius.
Pasak premjero, aplinkkelio klausimas nėra naujas, o jo sprendimui yra numatytas ilgalaikis veiksmų planas.
„Tas klausimas yra su uodega, mes visi tą žinome, ir yra tam tikras veiksmų planas, netgi sudėliotas iki 2032 metų“, – teigė Vyriausybės vadovas.
Kaip skelbė ELTA, liepą Seimas pritarė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros projektui, kuriuo numatoma suformuoti apie 100 hektarų naujos teritorijos. Ji būtų pritaikyta krovos, logistikos, pramonės, žaliosios energetikos bei karinio mobilumo poreikiams.
Preliminariai vertinama, kad naujos uosto teritorijos suformavimui ir infrastruktūros sukūrimui reikės apie 600 mln. eurų investicijų. Ne mažiau kaip 300 mln. eurų turėtų sudaryti privataus investuotojo pradinis įnašas.
Kartu su pietinės uosto dalies plėtra numatoma vystyti ir Klaipėdos pietinį aplinkkelį. Planuojama, kad naujas sausumos plotas ir uosto infrastruktūra būtų suformuoti iki 2028 m. pabaigos, o teritorija pradėta eksploatuoti 2029 metais.
Nojus Stankevičius (ELTA)
