19 C
Klaipėda
2022 / 07 / 07
spot_img
spot_img

Velykos Lietuvos dvaruose: senosios tradicijos ir šimtmečius menantis kuchmistro receptas

Ar jau skaitėte?

Didžiosios metų šventės – puikus metas jaukiems šeimos susibūrimams, kuomet turime daugiau laiko ir mėgaujamės patiekalais, kurių kasdienybės skuboje pagaminti neturime galimybės. Ko gero daugelis šeimų artėjančių Velykų proga stalą puoš valgiais, pagamintais pagal laiko patikrintus, iš kartos į kartą perduodamus receptus, kurie suburia šeimą, džiugina mažus ir didelius. Įdomu, iš kur atkeliavo tie seni gardžių valgių receptai? Pasmalsaukime, kaip Velykas švęsdavo mūsų protėviai ir pasigaminkime pagal išskirtinį Zyplių dvaro virtuvės kuchmistro receptą paruoštą šiupinį, kuris tiks ir vegetarams, ir pasninko besilaikantiems.

Skyrėsi dvarininkų ir valstiečių šventės

Paklaustas, kaip buvo švenčiamos Velykos praeityje, ar šventė labai skyrėsi dvarininkų valdose ir valstiečių namuose, Vytauto Didžiojo universiteto etnologas, docentas daktaras Arūnas Vaicekauskas sako, kad dvaras visais laikais buvo ženkliai atviresnė ir labiau kosmopolitinė erdvė, nei uždara kaimo bendruomenė. Tas atvirumas buvo ypač būdingas didžiosioms aristokratų šeimoms. Anot istoriko, jau nuo Renesanso laikmečio šventiniai pokyliai Lietuvos dvaruose mažai kuo skyrėsi nuo kitų Europos šalių didikų pokylių – visos Europoje atsiradusios mados, anksčiau ar vėliau, pasiekdavo ir Lietuvą.

Zyplių dvaras, archyvo nuotr

Visgi, pasakodamas apie švenčių Lietuvos dvaruose tradicijas etnologas pažymi, kad dvarai ir jų gyventojai buvo skirtingi. Miestuose ir provincijoje valdas turėjusių didikų šeimų šventės buvo vienokios, o smulkių provincijos bajorų dvarų ar dvarelių šventinė kultūra buvo visai kitokia. Smulkių bajorų namuose šventinės tradicijos nuo aplinkinių valstiečių skyrėsi tik gerokai gausesnėmis vaišėmis ir luomą atitinkančiomis pramogomis. Be to, kalbant apie dvarus ir jų kultūrą, svarbu nepamiršti, kad dvare gyveno ne tik aristokratų šeima, bet ir žmonės, prižiūrėję dvaro ūkį, tarnai, kumečiai ir kiti, o jų šventės supratimas, taigi ir papročiai, ne tiek daug skyrėsi nuo aplinkinių valstiečių, pasakoja doc. dr. A. Vaicekauskas.

„Tik vargu, ar didįjį šeštadienį pats dvarininkas vykdavo parsinešti šventintos ugnies ar vandens. Tikėtina, kad tą padarydavo kas nors iš šeimynykščių. Lygiai taip pat ir švarųjį ketvirtadienį dvarą tvarkydavo ne patys ponai. Na, o didžiojo penktadienio rimties laikydavosi visi save laikantys krikščionimis. Visiems, tiek kilmingiesiems, tiek valstiečiams, buvo privalomas ir pamaldų lankymas“, – pastebi etnologas.

Pasninko laikotarpis – apmąstymams ir išsivalymui

Pasidomėjus, kada atsirado pasninko tradicijos ir ar dvarininkai jų laikydavosi, mokslininkas pasakoja, kad ilgesni ar trumpesni susilaikymo nuo maisto laikotarpiai atsirado kartu su pirmaisiais ritualais, ir tokių susikaupimo, pasirengimo šventei laikotarpių galima aptikti įvairiuose pasaulio kraštuose, įvairiose kultūrose. Krikščioniškoje tradicijoje, Gavėnios pasninkas žymėjo tikinčiųjų bendruomenės pasiruošimą stebuklingam Jėzaus Kristaus prisikėlimo momentui. Šiais laikais pasninko tradicijos galbūt nelabai laikomės, tačiau prieššventinis švarinimasis, ko gero, praktikuojamas daugelyje šeimų, sako doc. dr. A. Vaicekauskas.

„Pagrindinius žmogiškojo gyvenimo virsmus lydėjusios apeigos dažniausiai būdavo susijusios su sezoniniais gamtos bei ūkinės veiklos virsmais – sausros pabaiga, medžiojamų gyvūnų migracijomis, lauko darbų sezono pabaiga ir ypatingai naujo metų laiko pradžia. Todėl prieššventinis susilaikymas nuo maisto, žymėjo ir tam tikrą kokybinį perėjimą, iš taupymo laikmečio į būsimą gausos laikotarpį. Būsimos gausos užtikrinimui ir būdavo skiriama didžioji dauguma šventinių ritualų“, – tikina docentas.

Ant Velykų stalo – vaišių gausa

A. Vaicekauskas pasakoja, kad tiek praeityje, tiek ir dabar šventės ir šventinis stalas neatsiejami nuo gausių vaišių. Kuo didesnė šventė – tuo didesnė puota. Etnologas sako, kad šventinių vaišių paskirtis visose kultūrinėse tradicijose viena – užtikrinti, kad ateityje maisto būtų taip pat gausu, kaip ir šventės metu. Todėl ir vargingiau gyvenantys, ir turtingieji stengėsi kelti kuo gausesnes vaišes. Tiek dvaro, tiek valstiečių šventę siedavo tam tikri atributai, be kurių ir dabar sunkiai įsivaizduojamas Velykų stalas – tai mėsos patiekalai ir kiaušiniai.

„Dvaruose Velykinį stalą puošdavo gražiai serviruota kiaulės galva, o neretai ir ant iešmo keptas paršelis. Krikščioniškoje tradicijoje Velykas simbolizuoja raudonai dažytas kiaušinis. Tad dažytų kiaušinių būta ir ant dvaro vaišių stalo. Dar vienas būtinas Velykų stalo atributas – iš sviesto padaryta avinėlio figūrėlė. Medžioklė buvusi beveik išimtinai dvariškių pramoga, tad Velykų vaišių stalas neapsieidavo ir be jų medžioklės trofėjų – šernienos, elnienos, ar bent jau fazano ar pentardos. Nepamiršdavo ir puošniai įdarytos šviežiai sugautos žuvies“, – apie velykines vaišes pasakoja A. Vaicekauskas.

Jis priduria, kad ant šventinio stalo dvare netrūkdavo ir baltų kvietinių miltų pyragų, vėlesniuose šaltiniuose minimos ne tik specialiai Velykoms kepamos „bobos“, bet ir biblinius personažus vaizduojančios figūrinės kompozicijos. Kiek rečiau, anot etnologo, minimas riešutais ir džiovintais vaisiais įdarytas varškės skanėstas „pascha“, labiau būdingas Pietų Europos kultūrinei tradicijai. Tad spėjama, kad į Lietuvą šis desertas galėjo atkeliauti iš Bizantiškos kultūros šalių, greičiausiai, dėl Stačiatikių tikėjimą išpažįstančių dvarininkų įtakos. Ant dvarininkų stalų puikuodavosi kalvadosas, midus ar net „importinis“ vynas.

Etnologas pastebi, kad valstiečiai tenkindavosi kuklesnėmis vaišėmis – margučiais, sviestu, vienu kitu mėsos patiekalu, rugine duona. Šventines vaišes užsigerdavo kokia nors žolele paskaninta ruginuke, o dar dažniau iš dvaro varyklos gauta degtine.

Anot didikų gastronomines tradicijas puoselėjančio Zyplių dvaro virtuvės restorano kuchmistro Artūro Rakausko nemažai A. Vaicekausko minėtų valgių dar ir šiandien neatsiejami nuo Velykų šventės.

„Laikui bėgant atsiranda įvairių patiekalų receptų interpretacijų, jas papildo nauji ingredientai, tačiau pagrindinės šventinių patiekalų ruošimo tradicijos išlieka mažai pakitusios, nes jos atspindi gilesnes vertybes ir papročius. Be to, maistas yra daug daugiau nei tik energijos šaltinis – jis kuria bendrystės ryšį, sujungiantį šeimas ir draugus. Ne veltui švenčių proga šeimos suvažiuoja į tėvų ar senelių namus ir dalijasi svarbiomis akimirkomis prie vaišių stalo“, – tikina kuchmistras.

Laukiant didžiosios pavasario šventės susilaikymo ir apsivalymo laikotarpiu A. Rakauskas siūlo patiems pasigaminti Gavėniai ypač tinkamos šildančios vegetariškos sriubos ir pavaišinti ja artimuosius.

Zyplių dvaro virtuvės kuchmistro vegetariška šiupininė sriuba su grybais

Šiupininė sriuba, Kuchmistrai.

Sriubai reikės:

500 g trintų pomidorų, 2 v. š. kaparėlių, 1 v. š. pomidorų pastos, 1 a. š. rūkytos paprikos miltelių, 200 g grybų (kreivabudžių, kelmučių ar kitų), 200 g perlinių kruopų, 1 svogūno, 3 skiltelių česnakų, keleto žirnelių kvapiųjų pipirų, 1 baklažano, druskos pagal skonį, aliejaus kepimui, kelių šakelių krapų ir petražolių, citrinos.

Paruošimas:

Baklažaną supjaustome kubeliais, apibarstome druska ir paliekame 30 minučių pastovėti. Vėliau baklažano kubelius pakepiname keptuvėje, kol jie įgaus aukso rudumo atspalvį. Grybus supjaustome šiaudeliais ir taip pat apskrudiname. Nuskabome lapelius nuo krapų ir petražolių, juos sukapojame ir sumaišome su grybais bei baklažanais. Atskirai išverdame perlines kruopas, o išvirusias taip pat sumaišome su grybais ir baklažanais.

Į atskirą puodą pilame aliejų, jį užkaitiname ir sudedame kepti pjaustytą svogūną, česnakus; šiek tiek juos pakepinus, dedame pomidorų pastą, rūkytos paprikos miltelius ir žolelių kotelius. Viską gerai išmaišome ir pakepiname dar 2–3 minutes. Supilame pomidorus, užpilame juos 2 litrais vandens ir užverdame. Užvirus, sumažiname temperatūrą iki minimalios, sudedame lauro lapelius, kvapiuosius pipirus ir paliekame virti 45–50 minutes.

Išvirusius pomidorus perkošiame per sietelį, supilame kaparėlius su visu jų skysčiu, dedame druską ir šiek tiek patriname trintuve. Sudedame grybų, baklažanų ir kruopų mišinį į sriubą, dar kartą užverdame.

Patiekdami šiupinį dar galite jį pagardinti citrina. Skanaus!

spot_img

Dantų kariesą lemia tiek įgimti veiksniai, tiek jūsų gyvenimo būdas

Dantų kariesas, arba ėduonis, yra lėtinis danties kietųjų audinių pažeidimas, kuriam vystantis kietuose danties audiniuose mažėja mineralinių medžiagų – t. y. kalcio ir fosforo. Šiam pažeidimui pažengus, prasideda danties irimo procesas ir jo vainike...

Pasitraukus pietiniam ciklonui į šalį sugrįš trumpalaikiai vasariški lietūs

Pasitraukus pietiniam ciklonui į šalį sugrįš trumpalaikiai vasariški lietūs. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Liepos 7-os dieną daug kur trumpai palis, vietomis galima perkūnija. Vėjas vakarų,...

Horoskopai liepos 7 dienai

AVINASVis dar labai sunku atskirti asmeninius interesus nuo verslo reikalų. Nieko nelaimėsite bandydamas pergudrauti pats save. Pasistenkite sudėtingą problemą suformuluoti kuo paprastesniais žodžiais. JAUTISVisi iš jūsų kažko nori, tai kodėl gi neišspaudus iš to naudos...

Viena vertingiausių mėsos rūšių: išbandykite ant griliaus netikėtą mėsainių receptą su triušiena

Triušiena – viena liesiausių ir mažiausiai riebalų turinti mėsos rūšis. Anot gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, dėl šios priežasties žmonėms, kurie valgo mėsą, vertėtų paragauti triušienos ir ja paįvairinti savo mitybos racioną. Triušiena puikiai...

Gintariniai maudymosi kostiumėliai, atsiradę bendradarbiaujant su muziejumi

Prasidedant karščiausiam vasaros mėnesiui, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir DUE. pristato netikėtą naujieną – gintarinių maudymosi kostiumėlių kolekciją, kurią inspiravo žavus ir nostalgiškas Baltijos jūros gintaras. Šį klasikinio kirpimo, universalų maudymosi kostiumėlį sukūrė DUE....

Pietinis ciklonas merks Rytų Lietuvą, o šalies vakaruose dažniau palepins saulė

Pietinis ciklonas merks Rytų Lietuvą, o šalies vakaruose dažniau palepins saulė. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Liepos 6-os dieną daug kur lis, Rytų Lietuvoje smarkiai, vakariniuose...

Horoskopai liepos 6 dienai

AVINASŠiandien esate piktas ir susikaupęs. Išėjote kovoti, tad jūsų priešams pats metas sukrusti. Tik saugokitės, kad mūšio įkarštyje neužgautumėte savųjų. Namiškiai šiandien geriau tenesipainioja jums po kojom. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų...

Gydytoja dietologė pataria vasarą saldumynus keisti sveikatai palankesniais: cukrų gali atstoti uogos ir vaisiai

Atostogaudami vasarą leidžiame sau pasmaližiauti dažniau nei įprastai. Tiesa, mitybos specialistai primena, kad saldumynus reikia vartoti itin saikingai – nors iš jų ir gaunama energijos, dažnai juose gausu tuščių kalorijų, pridėtinio cukraus, įvairių maisto...

Nemirštanti klasika: 3 patiekalai iš šviežių bulvių pusryčiams, pietums ir vakarienei

Nesvarbu, kaitina karštis ar pila lietus – patiekalai iš bulvių yra neatsiejami nuo lietuvių stalo. Paprastai bulves lietuviai valgo pietums ar vakarienei, tačiau, pavyzdžiui, Ispanijoje šios daržovės mėgstamos net ir pusryčiams. Vaida Budrienė, prekybos...

Šias „jaunystės šaltiniu“ vadinamas uogas patariama valgyti būtent dabar: sezonas – ypač trumpas

Norintys iš sezoninių gėrybių pasiimti viską, kas geriausia, turėtų suklusti – parduotuvių lentynose jau atsirado ypač vertingų lietuviškų uogų, kurios dėl savo naudingų medžiagų gausos vadinamos „jaunystės šaltiniu“. Alytaus rajone sausmedžio uogas auginanti ir...

Lietaus debesys užsuks kasdien, bus vidutiniškai šilta

Lietaus debesys užsuks kasdien, bus vidutiniškai šilta. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Liepos 5-os naktį be žymesnio lietaus. Kai kur rūkas. Vėjas vakarinių krypčių, 5–10 m/s....

Horoskopai liepos 5 dienai

AVINASAr nepastebite, kad pastaruoju metu vis vėluojate? Gal laikas bent trumpai atsipūsti? Jei planuojate dirbti viršvalandžius, bent jau pasirūpinkite, kad turėtumėte trumpų, bet dažnų pertraukėlių. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu....

Įvykus krizei organizacijoje – nemokama mobiliosios psichologų komandos pagalba

Nutikus sukrečiančiam įvykiui – savižudybei, nelaimingam įvykiui, smurto atvejams – nukenčia ne tik šeima ir patys artimiausi žmonės: psichologų pagalbos prireikia ir įmonei ar įstaigai, kurios darbuotojas ar narys susidūrė su tokiu atveju. Lietuvoje...

Tyrimas atskleidžia, kaip lietuviai taupo laidotuvėms

Mirus artimajam susiduriama ne tik su gedulu ir netekties skausmu, dažnai problema tampa ir laidotuvių išlaidos. Ne visi žmonės turi galimybę atsidėti santaupų ar taupyti banke kritiniams gyvenimo atvejams, dauguma apie šią perspektyvą nepagalvoja,...

Rekordinis birželio mėnuo automobilių vairuotojams – nuostolių per vieną mėnesį tiek, kiek pernai jų...

Pasibaigus pirmajam vasaros mėnesiui, ekspertai pastebi labai aiškią stichinių nelaimių tendenciją – rekordiškai, lyginant su ankstesniais metais, birželį per audras nukentėjo transporto priemonės. „Lietuvos draudimo“ duomenys atskleidžia, kad per šį birželio mėnesį dėl audrų...

Dietologė patarė, koks vanduo geriausiai gaivina per karščius ir kiek jo turime išgerti

Įsivyravus karščiams itin svarbu organizme palaikyti skysčių balansą. Karštomis dienomis taip ir traukia ledinis vanduo, nes norisi ne tik numalšinti troškulį, bet ir atsivėsinti. Tačiau nuo labai šaltų skysčių, ypač tuomet, kai lauko temperatūra...

Maisto technologė pataria: kaip užsišaldyti braškių, kad išsaugotume jų maistinę vertę ir skonį

Įsibėgėjus šiek tiek vėlyvesniam braškių sezonui, kai šviežių uogų išragavome įvairiomis formomis, metas galvoti, kaip jų tinkamai užsišaldyti žiemai. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, tai vienas iš geriausių uogų...

Naujos savaitės pradžioje išsilaikys labai šilti orai, vėliau – atvės

Naujos savaitės pradžioje išsilaikys labai šilti orai, vėliau – atvės. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> Šiandien vietomis trumpi lietūs, kai kur su perkūnija. Aukščiausia temperatūra 23–28...

Horoskopai liepos 4 dienai

AVINASDiena gali būti ne tokia rami, kokios tikėjotės. Galite sulaukti daug netikėtų svečių. Namai pasidarys panašūs į triukšmingą viešbutį. Audioknyga: KĄ JIE MUMS PADARĖ. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu. Pasiklausykite 20 min. nemokamai >> JAUTISŽinote atsakymus...

Įpusėjo pirmasis priėmimo į aukštąsias mokyklas etapas: būsimi studentai kviečiami teikti prašymus studijuoti

Nuo birželio pradžios prašymus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užregistravo per 19 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12 tūkst. jau pasirinko ketinamas studijuoti studijų programas. Bendrojo priėmimo prašymus teikti ir koreguoti dar galima iki liepos 25...

Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?

Vykusioje Vidaus reikalų ministerijos ir Policijos departamento organizuotoje viešoje diskusijoje „Kriminogeninė situacija Lietuvoje. Kas lieka nematoma ir kodėl?“ pristatomi dviejų tyrimų rezultatai bei teisės pažeidimų prevencijos modelis. Renginyje su mokslininkais ir praktikais diskutuojama apie...

Palmes pardavęs verslininkas privalės atlyginti vartotojo nuostolius dėl neprigijusių augalų

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo ginčo padarė išvadą, kad palmes pardavęs verslininkas iki augalų pardavimo neįvykdė jam tenkančios pareigos tinkamai ir laiku suteikti visą būtiną, teisingą ir išsamią informaciją...
spot_img
spot_img
spot_img