3 C
Klaipėda
2022 / 12 / 08

Neigia mitą, kad tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis

Ar jau skaitėte?

Lietuvoje vis dar gajus mitas, kad „kietosiomis“ disciplinomis vadinami tikslieji mokslai yra labiau vyriškas pasirinkimas. Tačiau realybė tokia, kad lietuvės moterys dirba branduolinių tyrimų srityje, laimi pasaulinius sintetinės biologijos ir biochemijos konkursus, patentuoja įvairius išradimus. Ekspertai sako, jog tokie sėkmės pavyzdžiai labai reikalingi, kad stereotipai blėstų, o tikslieji mokslai nusikratytų vyriškų profesijų etiketės.

- Reklama -

Pasak Vilniaus universiteto (VU) prorektorės, biochemikės prof. Editos Sužiedėlienės, net neverta plėtoti klausimo, ar tikslieji mokslai tinka merginoms.

Asociatyvi nuotrauka. Iš Pexels.

„Turime begales sėkmės istorijų, tiksliuosius mokslus studijuojančių studenčių, mokslininkes, dirbančias tiksliųjų mokslų srityse. Tarp kasmet baigiančių „kietųjų“ disciplinų, tokių kaip fizika, matematika ar informatika, studijas geriausiais diplomais su pagyrimu irgi yra nemažai merginų. Mitai vis dar gyvuoja, nes yra inertiški, bet pastaruoju metu jie blėsta. Dabar jauni žmonės anksti susiduria su technologijomis ir šis ankstyvas susidūrimas mažina įsitikinimą, kad karjeros pasirinkimas susijęs su lytimi“, – sako dr. E. Sužiedėlienė.

Europos Komisijos renkama statistika apie lyčių lygybės situaciją moksle ir inovacijose rodo, kad moterys tiksliųjų mokslų kryptis dar vangokai renkasi ne tik Lietuvoje. Europoje didžiausias moterų skaičius yra švietimo srityje – 67 proc., tuo tarpu inžinerijos, gamybos ir statybos srityse jis siekia 29 proc., o informacijos ir ryšių technologijų srityje – 22 proc.

Įveikia ir branduolinius tyrimus, ir sintetinę biologiją

Dr. E. Sužiedėlienė įsitikinusi, kad vienas iš būdų merginoms parodyti galimybę rinktis tiksliuosius mokslus yra pavyzdžio modeliai, arba sėkmės istorijos.

„2020 m. VU studentų komanda laimėjo didįjį prizą didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“, įveikusi daugiau kaip 250 kitų komandų iš įvairių pasaulio šalių universitetų, tarp kurių buvo ir Harvardo, Masačiusetso technologijos instituto komandos. Mūsų komandai vadovavo gyvybės mokslų studentė Ieva Lingytė. VU studentai ne vienerius metus dalyvauja šiame konkurse, komandose būna daug merginų ir jos labai gerai ten jaučiasi, dažnai groja pirmu smuiku“, – komentuoja pašnekovė.

- Reklama -

Kitas pavyzdys – lietuvė doc. dr. Ieva Plikusienė, šiemet paskelbta Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimų, kurie yra kasmet organizuojamos L’Oréal-UNESCO programos „Moterys moksle“ dalis, laimėtoja ir pripažinta viena perspektyviausių mokslininkių pasaulyje. Ji įvertinta už SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikų tyrimus. Tai antras kartas, kai šis apdovanojimas skiriamas Lietuvos atstovei – 2019 m. jį gavo neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė.

Lietuvos mokslininkės ne tik pelno apdovanojimus, bet ir patentuoja reikšmingus išradimus. Štai Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės prof. dr. Tatjana Paulauskienė ir dr. Marija Kataržytė sukūrė ir neseniai Lietuvoje užpatentavo technologiją, kaip panaudojant mažos vertės žemės ūkio likučius, tokias kaip šiaudai, ir iš Baltijos jūros išskirtas mikrogrybų kultūras neutralizuoti naftos teršalus jūrose. Technologijos patentavimo prioritetinė paraiška pateikta ir Europos patentų biurui.

„Merginos fizikės, matematikės, informatikės po doktorantūros studijų dirba Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN, turime NASA dirbančių Lietuvos atstovių. Jų pavyzdžiai rodo, kokias galimybes gali atverti tikslieji mokslai“, – kalba dr. E. Sužiedėlienė.

Lyčių lygybė yra, bet ne visur

Dr. Viktorija Vaitkevičienė, KU Jūros tyrimų instituto Tarybos pirmininkė, pasakoja, kad Jūros tyrimų institute didžioji dalis mokslininkų priklauso gyvybės mokslų sričiai, kur atotrūkis tarp vyrų ir moterų nėra toks ženklus kaip, pavyzdžiui, inžinerijoje, tačiau dėl darbo pobūdžio ir tematikos – jūros tyrimų – mokslininkės ir tyrėjos sudaro tik 30 proc. kolektyvo. Vis dėlto pozityviai, jos teigimu, nuteikia tai, kad moterys ateina ir į tokias sritis, kur jų anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, Greta Kilmonaitė, KU studijavusi hidrologiją, yra vienintelė moteris KU laivyno komandoje.

„Atotrūkis tarp mokslininkų ir mokslininkių ženklus tiek Europos, tiek pasaulio mastu. Europoje 2015-2018 m. šis santykis buvo 0,12 – dešimčiai išradimų, kurių autoriai buvo vyrai, teko 1,2 moterų išradimo. Jei moterų išradėjų kolektyvuose būtų daugiau, gal ir technologinis progresas būtų kitoks. Pvz., automobilių saugos diržai ilgai buvo nepatogūs ir nesaugūs moterims, nes buvo sukurti vidutinio ūgio vyrui. Kitas pavyzdys – pianino klaviatūra buvo pritaikyta baltosios rasės vidutinio ūgio vyro rankoms ir tik 2000 m. JAV džiazo pianistė ir dainininkė Hannah Reimann užpatentavo mažesnėms rankoms pritaikytą siauresnę pianino klaviatūrą“, – pavyzdžiais dalijasi ji.

Anot dr. E. Sužiedėlienės, jei tiksliuosius mokslus merginos jau renkasi drąsiau, tai kalbant apie mokslines karjeras dar yra ko siekti.

„Tarp įstojančių į VU pasiskirstymas yra 65 proc. moterų ir 35 proc. vyrų. Antroje, magistratūros pakopoje santykis artėja prie 50 ir 50 proc., o doktorantūroje visai susilygina. Tačiau stebint tolesnę mokslinę karjerą, atsiranda ryški persvara vyrų naudai, aukštesnėse akademinėse pozicijose ar vadovaujančiose pareigose moterų jau yra mažiau. Priežastis galima nuspėti – moterys neišvengia tam tikrų pasirinkimų, susijusių su šeima ir karjera. Vis dėlto gerieji pavyzdžiai rodo, kad galimybės moterų akademinei karjerai tikrai yra“, – tikina ji.

Svarbiausia – domėtis, domėtis, domėtis

Paklausta, kaip padrąsintų paauglę, abejojančią, ar verta rinktis tiksliųjų mokslų karjerą, dr. E. Sužiedėlienė sako, kad pirmiausia svarbu paskatinti merginas kuo daugiau domėtis tuo, kokias galimybes tikslieji mokslai gali atverti.

„Gali būti labai stereotipiniai įsivaizdavimai, kas tai per sritys. Reikia daugiau žinojimo, ką galima pasiekti ir kur gali nuvesti tokių studijų pasirinkimas. Ir tėvai galėtų į tai pasigilinti, nes žinojimo nėra per daug. Nors informacinis amžius mus visiškai įtraukė, bet tikslinės informacijos dar yra per mažai. Ne visa informacija pasiekia mokinius, tad reikėtų jiems rodyti daugiau pavyzdžių ir karjeros galimybių“, – aiškina VU prorektorė.

Dr. V. Vaitkevičienė pirmiausia pataria negalvoti, kad tikslieji mokslai siejasi su sunkiu fiziniu darbu – šiuolaikinės technologijos, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas lemia, kad labiau vertinamos žinios nei fizinė jėga. Taip pat, ypač jei jau kyla minčių rinktis tiksliuosius mokslus, tačiau vis dar dvejojama, o palaikančiųjų negausu, verta pasiryžti ir „nerti į nežinią“ su mintimi, kad ten sutiksite daug bendraminčių.

Pašnekovė prisimena pati pasirinkusi studijuoti tiksliuosius mokslus atmetimo būdu – pabaigusi 8 klases, kai reikėjo rinktis humanitarinę ar tiksliųjų mokslų klasę, pasirinko pastarąją, nes nemėgo rašyti rašinėlių. Vėliau studijuoti inžinerijos mokslus paskatino tėvai.

Atviros prieigos STEAM centro Klaipėdoje įkūrimui vadovaujanti dr. V. Vaitkevičienė sako, kad būtent į mokinių sudominimą yra orientuoti STEAM ugdymo principai. Jie leidžia pamatyti įvairių mokslų sintezę ir suprasti jų pritaikymą gyvenime, sprendžiant įvairias praktines problemas.

„Patyriminis arba integruotas ugdymas siekia per praktiką ir bandymus parodyti, kuo naudingi mokykloje mokomi tikslieji bei gamtos mokslai, kaip jie sąveikauja tarpusavyje mus supančiame pasaulyje. Sausa vadovėlinė informacija veiklų metu virsta realiai pritaikomais, naudingais ir suprantamais sprendimais, įtvirtina žinias, plečia gebėjimus ir gal net gali nulemti ateities profesijos pasirinkimus“, – pasakoja ji.

Anot pašnekovės, STEAM ugdymo principams, kaip ir visoms naujovėms, reikia laiko, kad įsitvirtintų, tad ji teigiamai vertina iniciatyvas, skirtas populiarinti šio ugdymo galimybes: informavimo kampaniją, šiuo metu vykdomą Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA), taip pat švietimo institucijų dalijimąsi informacija apie STEAM bei pačių centruose apsilankiusių mokytojų ir moksleivių pasakojimus, padedančius informacijai sklisti iš lūpų į lūpas.

Kaip pamilti matematiką?

Dr. E. Sužiedėlienės teigimu, jos pačios kelią taip pat nulėmė tai, kad atsirado susidomėjimas biologijos ir chemijos disciplinomis – jį įkvėpė mokytojai. Pašnekovė sako, kad buvo ir įvairi popamokinė veikla, vykdavo chemijos ir biologijos moksleivių konkursai, ir papildomas domėjimasis, skaitant visus įmanomus leidinius ir informaciją, tačiau didįjį darbą padarė mokytojai.

Visgi ji sako, kad gal net didesnė problema nei tai, jog tiksliųjų mokslų rinktis nenori merginos, yra apskritai mažas šiuos mokslus pastaruoju metu besirenkančių abiturientų skaičius. Tas pats vyksta ir Europoje, bet Lietuvoje ši tendencija gana gąsdinanti.

„Tai sieju su bendrojo ugdymo sistema. Imkime jau išlinksniuotą pavyzdį apie matematikos egzamino rezultatus. Ką jie rodo? Kad mokyklose neišmokoma matematikos. Kiekvienas, kuris myli matematiką, ją pamilo mokykloje, mokytojų dėka. Jeigu nėra mokytojų, kurie sugeba išaiškinti, sudominti dalyku, ypač sunkiu, kur neužtenka tik išmokti faktų, reikia įtvirtinti loginio, abstraktaus mąstymo gebėjimus, tai tas dalykas liks nesuprantamas, atgrasus. Mokytojai yra tie, kurie įpučia ugnelę. Be to, dėl susidomėjimo trūkumo nesirenkami ne tik tikslieji mokslai, bet ir nenorima tapti jų mokytojais, tad turime užburtą ratą – nėra ir besidominčių, ir mokytojų, galinčių sudominti“, – svarsto mokslininkė.

„Mums reikia daugiau“ – VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota komunikacijos kampanija, kuria siekiama skatinti mokyklose populiarinti STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) mokslų kryptis, bendradarbiauti su ES investicijų lėšomis kuriamais STEAM centrais bei tarpusavyje. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.

Karolina Pūtytė
Integruotos komunikacijos asistentė
UAB “Idea Prima”

spot_img

Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių

Nepriklausomai nuo to, ar dirbame biure, ar namuose, į monitorių žiūrime daugiau nei šešias valandas per dieną. „LG Electronics“ aiškina, kokį monitorių pasirinkti, kad jis tiktų ir darbui, ir pramogoms. Kuo didesnis, tuo geriau Su monitoriais...

Švytinti oda per Kalėdas. Vizažistė pataria, kaip paruošti odą šventėms

„Daugelis moterų suskumba rūpintis veido oda švenčių išvakarėse, kai pradeda planuoti, kuo pasipuoš. Tiksliau – tada, kai būna jau vėlu“, – pastebi „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė. Anot jos, norint, kad Kalėdų dieną oda...

Turiningoms moksleivių atostogoms: kaip riboti laiką, praleidžiamą internete?

Artėjant didžiausioms metų šventėms ir moksleivių žiemos atostogoms, tėvai ima planuoti, kaip šias atostogas vaikui išnaudoti turiningai. Daugelis moksleivių turi asmeninius išmaniuosius telefonus, todėl atostogų metu naršydami gali praleisti netgi daugiau laiko nei įprastai....

Švenčių klasika tapę kepiniai – paprastai ir greitai: patarimai, kaip užmaišyti mielinę tešlą

Kūčių klasika tapę kepiniai: pyragėliai su grybais, kopūstais, daržovėmis, saldžios pynės, pyragai – visi šie kepiniai neįsivaizduojami be minkštutės mielinės tešlos. Jeigu iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tokią tešlą virtuvės naujokams pasigaminti yra gana...

ORAI: Artimiausią parą ciklonas ir toliau barstys kritulius

Gruodžio 8-os naktį debesuota. Krituliai, vakariniuose rajonuose kai kur smarkūs, vyraus sniegas, pajūryje – šlapdriba. Vietomis plikledis, pustys, vakariniuose rajonuose kai kur lijundra, rūkas, šlapio sniego apdraba, galima perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, vakariniame šalies...

Horoskopai gruodžio 8 dienai

AVINASJus galima sveikinti - suradote teisingą kelią. Per palyginti trumpą laiką jums pavyks įgyvendinti savo planus. Tik turėkite kantrybės, ypač kai bus kalbama apie pinigus. JAUTISBūkite atsargus! Jeigu reaguosite pernelyg kategoriškai, galite dar labiau paaštrinti...

Ar nekilnojamo turto mokesčio įvedimas atvėsins nekilnojamojo turto rinką?

Viena iš Lietuvos valstybės problemų yra deficitinis biudžetas. Iš pastarųjų 10 metų nebuvo tokių, kad šalies biudžetas būtų subalansuotas ar perteklinis. Tvirtinamas biudžetas ar faktiškai surenkamas ir paskirstomas biudžetas visada buvo deficitinis. Pats paprasčiausias...

Artūrui Orlauskui skirtas įspėjimas už neteisėtą užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) 2022 m. gruodžio 7 d. užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui Artūrui Orlauskui nusprendė taikyti administracinę nuobaudą. LRTK Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius nustatė, kad p. Artūras Orlauskas...

Geležinkelio jungtis su Klaipėda įtraukta į transeuropinį transporto tinklą

Europos transporto ministrų (TTE) taryba pirmadienį patvirtino bendrąjį požiūrį dėl Transeuropinio transporto tinklo reglamento, kuriame, be kita ko, įtvirtino ir naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtrą, įtraukdama šią liniją į atitinkamus transeuropinio...

Sveikiau maitintis švenčių periodu – nesudėtinga

Maisto pramonei mažinant produkcijos kokybės standartus ir didinant gamybos apsukas, skanaus greitojo maisto pasiūla vis didėja. Deja, dažnai būtent toks maistas daro didžiausią žalą žmogaus organizmui. 33 valstybėse surinkti duomenys rodo, kad 4 iš...

Ekspertai paaiškino, į ką reikia atsižvelgti važinėjant elektromobiliu žiemą

Atėjus žiemai ir keičiantis vairavimo sąlygoms, elektromobilių savininkai, kaip ir automobilių, varomų vidaus degimo varikliu, savininkai, turi atsižvelgti į veiksnius, kurie veikia važiavimą ir vairavimą. Įmonės „Moller Auto“, atstovaujančios prekių ženklams „Volkswagen“ ir „Audi“,...

Slidūs takai laužo kaulus. Kam rizika didžiausia ir kaip apsisaugoti?

Atėjus šaltajam sezonui traumatologams prasideda tikras darbymetis. Slidžiais takais vaikščiojantys žmonės ne visuomet išsilaiko ant kojų, o kritimas neretai baigiasi skaudžiais sužalojimais arba kaulų lūžiais. Tiesa, mokslininkai antrina statistikai: moterims kaulai lūžta gerokai dažniau...

Šventinių siuntų siuntimui į Vakarų Europą – paskutinės dienos

Siuntų į užsienį terminams ilgėjant, Lietuvos paštas primena, jog liko vos keletas dienų šventinėms siuntoms išsiųsti į Vakarų Europos šalis. Skaičiuojama, kad į tokias gausias lietuvių diasporas turinčias šalis kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija,...

Prasideda eglučių „karai“ Lietuvoje: kaip padaryti įsimintiniausią kadrą?

Po pagrindinės šalies Kalėdų eglės Vilniuje įžiebimo. Prasideda ne tik tradicija tapusios diskusijos, kurio Lietuvos miesto eglė gražiausia, bet ir netruks norinčių prie jų nusifotografuoti. Norint užfiksuoti išskirtinį kadrą pakanka žinoti svarbiausias kalėdinių švieselių...

Gardžios rankų darbo dovanos Kalėdoms: 3 receptai, lengvai pagaminami namuose

Šventiniu laikotarpiu renkant dovanas artimiesiems, norisi juos nustebinti unikalumu ir sukurti kažką savo rankomis. Tam neabejotinai tinka su meile pagamintos valgomos dovanos – įvairiausios uogienės, džemai, marmeladai ar čatniai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“...

5 populiariausi mitai apie skambučių centro darbuotojų kasdienybę

Milžiniškas darbo krūvis praktiškai be jokių pertraukų, ankštas ir triukšmingas biuras, kuriame nėra jokios asmeninės erdvės, ar tik studentams skirtas darbas, neturintis perspektyvų. Tai – tik vos keli mitai, lydintys skambučių centro darbuotojų kasdienybę....

Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus

Šiais laikais daugiausia vartotojų dėmesio susilaukia įrenginiai, kurie skirti ne vienai konkrečiai funkcijai atlikti, tačiau pasitarnauja įvairiose situacijose. Projektorius – vienas iš tokių gaminių, kuris išsiskiria savo universalumu. Ekspertas atskleidė dar negirdėtų būdų, kaip...

Palangos meras Šarūnas Vaitkus: kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar...

Konkurencijos taryba daro viską, kad iš Palangos ir palangiškių būtų atimtas baseinas. Kam iš tikrųjų atstovauja Konkurencijos taryba – viešajam interesui ar privačiam verslui? Būtent taip pavadinome Palangos savivaldybės administracijoje pirmadienį įvykusią spaudos konferenciją ir...

Nepalikite paskutinei minutei: „Iki“ pataria, kaip išvengti prieššventinio streso

Kalėdos nenumaldomai artėja, todėl jeigu dar nespėjote – dabar pats metas pradėti joms ruoštis. Kad pasiruošimas šventėms netaptų chaotišku, išvengtumėte bereikalingo streso ir nuovargio – „Iki“ pataria susidaryti pasiruošimo šventėms planą, susiskirstyti jį į...

ORAI: Ciklonas atneš nemažai kritulių, daugiausia sniego

Ciklonas atneš nemažai kritulių, daugiausia sniego. Po sniegu daug kur slėpsis plikledis – pasisaugokime. Gruodžio 7-os naktį krituliai, daugiausia sniegas. Plikledis, kai kur lijundra, rūkas. Vėjas pietryčių, 5–10 m/s. Temperatūra nuo 4 laipsnių šalčio iki...

Horoskopai gruodžio 7 dienai

AVINASŠiandien būsite užverstas darbu, todėl taupykite jėgas ir labai gerai planuokite laiką. Pasiguosti galite bent tuo, kad rezultatą pamatysite greitai. JAUTISPats laikas pagaliau išbandyti naują drąsią idėją, kurią jau seniai brandinate. Pasistenkite užsitikrinti aplinkinių paramą,...

Atskleidė gudrybių, kaip išmesti mažiau maisto: ir aplinką tausosite, ir piniginė padėkos

Maisto švaistymas viena didžiausių ir aktualiausių šio amžiaus problemų. Tai ne tik kenkia aplinkai, bet ir gerokai padidina gyventojų išlaidas. Visgi yra keletas dalykų, ką kiekvienas galime padaryti, kad sumažintume išmetamo maisto kiekį. Vien Europoje...
spot_img
spot_img
spot_img

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS