Sprendimas planuoti šeimos pagausėjimą suteikia ir daug malonių emocijų, ir sustiprina atsakomybės bei nerimo jausmą – ar kūnas taip pat pasiruošęs? Natūralu, kad kyla daug klausimų, tad ką svarbu žinoti ir padaryti, kad kūdikio planavimo procesas būtų kuo sklandesnis ir ramesnis?
Ar pavyks greitai pastoti? Ar kūdikis vystysis gerai ir bus sveikas, ar gimdymas neįvyks anksčiau nei planuota, ar kūnas pasiruošęs ir neužklups sveikatos bėdos? Šie ir dar daugiau klausimų kamuoja būsimas mamas. Ypač daug nerimo aplanko pirmą kartą šeimos pagausėjimą planuojančias poras. Pasak „Nordclinic“ gydytojos akušerės ginekologės Irinos Sučkovos, naujos gyvybės sukūrimas ir išnešiojimas devynis mėnesius pareikalauja daug moters jėgų. Tad svarbu pasiruošti ir nėštumo laikotarpiui, ir jau planuojant kūdikį įvertinti savo sveikatą bei pradėti gyventi sveikiau. Prevenciškai naudinga pradėti ruoštis nėštumui bent prieš tris mėnesius. Štai, kuriems aspektams verta skirti daugiausiai dėmesio.
Gyvenimo būdas – ko atsisakyti ir ką įtraukti į kasdienybę?
„Žinoma, visų pirma, svarbiausia atsisakyti žalingų įpročių – alkoholio, rūkymo. Tai aktualu ir moteriai, ir jos partneriui, kuriam, beje, bent tris mėnesius prieš pradedant planuoti kūdikį reiktų vengti ir pirties, nes karštis gali pabloginti spermos kokybę“, – atkreipė dėmesį akušerė ginekologė Irina Sučkova.
Mityba taip pat turi didelę reikšmę, nors moteris gali maitintis sveikai ir natūraliai iš maisto produktų gauti geležies bei kitų vitaminų ir mikroelementų, visgi papildomai vartoti reikia folio rūgštį (400 mcg kasdien). Tai B grupės vitaminas, svarbus normaliam vaisiaus augimui ir vystymuisi.
Didelę reikšmę turi ir vitaminas D, jo trūkumas nustatomas daug gyventojų. Šis vitaminas yra naudingas moters ir kūdikio sveikatai – svarbus imuninei sistemai, kaulams, būtinas kalcio ir fosforo pasisavinimui bei metabolizmui.
Na, o vengti reikia žalio, neapdoroto, labai riebaus, greitojo maisto – tai padės kontroliuoti svorį ir išvengti sveikatos sutrikimų. Norint vartoti kitus vitaminus papildomai, verta pasitarti su gydytoju ginekologu, įvertinus tyrimus galima spręsti, kokių mikroelementų trūksta, o galbūt pakanka visavertės mitybos.
Kada ir kokie tyrimai reikalingi?
Gydytojos akušerės ginekologės I. Sučkovos teigimu, planuojant kūdikį moteriai svarbu nurimti, o baimių būna daug. Ypač pirmą kartą pacientės nežino, ko tikėtis, ar viskas bus gerai. Sveikatos įvertinimui atliekamas bendras kraujo tyrimas, vienas svarbiausių rodiklių yra geležies kiekis, nes ji daro reikšmingą įtaką sklandžiam pastojimui ir nėštumui.
Apsilankius pas gydytoją ginekologą įvertinama gimdos kaklelio būklė, ar nėra pakitimų. Kai kurios ligos, pavyzdžiui, gimdos polipai, miomos arba endometriozė, gali trukdyti pastoti, tad pirmiausiai ją reikia gydyti. Dėl papildomų tyrimų sprendžiama priklausomai nuo rizikos faktorių. Pavyzdžiui, jei pacientė ar jos vyras serga lėtine liga, nėštumą planuoti reikėtų remisijos laikotarpiu, taip pat svarbu gydytoją informuoti, kokie vaistai vartojami.
„Kuo vyresnė moteris, tuo labiau didėja rizikos. Nuo 35 metų ne tik mažėja šansai pastoti, bet ir didėja chromosominių anomalijų tikimybė. Tačiau, jei šeimoje buvo genetinių ligų atvejų, prieš nėštumą, nepriklausomai nuo amžiaus, reikėtų kreiptis į genetikus. Dar vienas svarbus rizikos rodiklis yra keli persileidimai iš eilės dėl neaiškios priežasties arba pirmas vaikas gimė su chromosomine patologija, tokioms poroms svarbu kreiptis į genetikus, atlikti ištyrimą dėl paveldimų ligų dar prieš planuojant nėštumą“, – akcentavo akušerė ginekologė I. Sučkova.
Jei moteriai tai nebe pirmas nėštumas, reikia įvertinti, kaip pacientė gimdė pirmą kartą, jei tai buvo cezario pjūvis, dėl kokios priežasties buvo pasirinkta atlikti operaciją, o ne individualiai spręsti dėl gimdymo taktikos.
Ką daryti, jei buvo vartojami kontraceptikai?
Kokią įtaką apsisaugojimo nuo nėštumo priemonės daro moters organizmui, priklauso nuo metodo. Pavyzdžiui, jei buvo naudojama spiralė arba implantas, pasak gydytojos akušerės ginekologės I. Sučkovos, pirmiausiai su savo gydytoju reikėtų aptarti, kada galima nutraukti kontracepcijos vartojimą. Įprastai po spiralės ištraukimo gimdos gleivinė atsistato greitai, vidutiniškai po dviejų mėnesių. Jei buvo vartojamos kontraceptinės tabletės, baigus vartoti paskutinę jų pakuotę nėštumą galima planuoti jau kito ciklo metu.
Kodėl svarbi svorio kontrolė ir fizinis aktyvumas?
Tiek viršsvoris, tiek svorio trūkumas gali apsunkinti pastojimo galimybę. Be to, fizinis aktyvumas prieš nėštumą ir jo metu gali sumažinti gestacinio diabeto, preeklampsijos tikimybę. Todėl taip svarbu būti aktyvioms ir kontroliuoti svorį. Idealu, jei kūno masės indeksas yra 18.5-25, žinoma, gydytojos I. Sučkovos teigimu, suprantama, kad priklausomai nuo aplinkybių, ne visuomet pavyksta sureguliuoti svorį iki nėštumo, tačiau tai gali daryti įtaką. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos 2021 m. nutukimo ir reprodukcijos komiteto informacijos duomenimis, didėjant KMI auga anovuliacinio nevaisingumo rizika.
Saikinga mankšta, pasivaikščiojimai, sportinė veikla – joga, plaukimas, ar kita mėgstama fizinė veikla planuojant kūdikį atpalaiduos ir sustiprins kūną, o tai gali padėti ir lengviau pagimdyti.
Svarbus ir psichologinis nusiteikimas
Kūdikio planavimas yra džiugus procesas, tačiau kartais gali atrodyti kaip intensyvūs emocijų kalneliai – vieną dieną daug vilties, kitą dieną – daug nusivylimo išvydus vieną juostelę nėštumo teste. Tai procesas, kuris reikalauja tikėjimo ir kantrybės, o svarbiausia – nusiteikimo. Kodėl jis toks svarbus? Nes psichologiškai pasiruošusiai moteriai bus paprasčiau priimti iššūkius planavimo metu ir fizinius bei emocinius pokyčius jau pastojus.
„Labai svarbus faktas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, kad maždaug 80 proc. porų džiugių žinių sulaukia per pirmuosius metus. Tad dvylika mėnesių yra laikotarpis, kai laikas atidžiau pasirūpinti savo sveikata, atsipalaiduoti, mėgautis intymumu ir pozityviai nusiteikti. Jei visgi per metus nepavyksta pastoti, tuomet porai atliekami išsamūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti priežastis ir padėti susilaukti kūdikio“, – komentavo akušerė ginekologė Irina Sučkova.
