Klaipėdiečių namų palangės nusėtos galimai sveikatai kenksmingomis juodomis dulkėmis, o aplinkosaugos specialistai dėl valstybėje įvestų karantino ribojimų negali atlikti uosto įmonių patikrinimo. Dėl aplinkos apsaugos institucijų darbo reglamento tikslinimo bei aplinkos kokybės ir kontrolės užtikrinimo karantino metu Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Valstybės ekstremaliųjų situacijų centrą ir Vyriausybės COVID-19 sukeltos situacijos valdymo komitetą.
„Sekmadienį socialiniuose tinkluose pasipylė Klaipėdos miesto Kanto, Gintaro ir Zauerveino gatvių gyventojų skundai dėl galimai iš uosto sklindančios taršos ir juodomis dulkėmis nusėtų palangių. Uostamiesčio aplinkosaugininkai tikina, kad nieko negali padaryti, nes jų veiksmus riboja karantino padėtis. Mat norint patikrinti tarša įtariamą įmonę, būtinas kontaktas įmonės viduje. Tačiau kyla klausimas – ar tikrai nėra priemonių, kurios leistų išvengti kontakto ir užsikrėtimo koronavirusu grėsmės? Mums tai panašiau į pretekstą neveiksnumui pateisinti.
Netgi koronaviruso situacija negali leisti pažeisti aplinkosauginių įstatymų, negali pabloginti žmonių gyvenimo kokybės. Visi aplinkosauginiai nusižengimai ar nusikaltimai turi būti užkardomi, tiriami ir situacija turėtų būti suvaldoma“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas.
Partijos pirmininkas kelia klausimą, ar išties aplinkos apsaugos ir kontrolės pareigūnams negali būti užtikrintos saugos nuo COVID-19 priemonės (spec. apranga, respiratoriai ir kt.) leidžiančios stebėti veikiančių įmonių atitiktį aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimams? Ar patikrinimai neįmanomi minimizuojant darbuotojų socialinį kontaktą? Jei taip, kaip valstybė karantino metu užtikrina aplinkos apsaugą ir su tuo tiesiogiai susijusią gyventojų sveikatą? Atsakingoms institucijoms adresuotame rašte reikalaujama, kad užtikrinus būtinąsias saugos priemones, būtų be pertrūkių vykdoma aplinkosaugos kontrolės funkcija tiek Klaipėdoje, tiek ir likusioje Lietuvoje.
„Uostamiesčio gyventojams kyla nerimas, kad įmonės gali naudotis susidariusia padėtimi ir vykdydamos veiklą peržengti aplinkosaugos reikalavimus. Labai nesinori tikėti, kad kažkas galėtų piktnaudžiauti situacija tokiu mums visiems jautriu metu, bet privalome atlikti patikrinimą ir įsitikinti. Juk ugniagesiai kilus gaisrui net ir karantino metu skuba gesinti įsiplieskusios ugnies, taip ir šiuo atveju turėtume reaguoti į situaciją. Ant miestiečių palangių nusėdusios dalelės gali būti pavojingos sveikatai, todėl negalime atidėti šio klausimo po karantino laikotarpio“, – sako R. Lapinskas.
Jo teigimu, jei įmonė šiuo metu vykdo veiklą, jai turi galioti reikalavimas užtikrinti aplinkosaugos standartų laikymąsi ir užkirsti kelią bet kokia taršai, o jei toks reikalavimas yra, kažkas turi vykdyti kontrolę ir pasirūpinti, kad jų būtų laikomasi. Anot R. Lapinsko, jei nėra galimybės taršos kontroliuoti, turi būti svarstoma, ką daryti – apskritai stabdyti įmonės veiklą, ar tik konkrečią, grėsmę aplinkai keliančią, jos veiklos sritį, bet nepalikti visko savieigai.
Klaipėdos miesto Vitės kvartalo gyventojai jau ne vienerius metus skundžiasi dėl šalia jų gyvenamosios vietos veikiančios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ vykdomos atviros geležies rūdos krovos ir iš to kylančios oro taršos kietosiomis dalelėmis. Tačiau karantino metu gyventojai praneša jaučiantys suintensyvėjusią taršą.
Remigijus Lapinskas
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas