Brangstant pragyvenimui, beveik trečdalis gyventojų atsisakytų pramogų ir kultūros renginių, rodo naujausia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa.
Apklausos metu buvo užduodamas atviras klausimas be pateiktų atsakymų variantų, kokias išlaidas gyventojai pirmiausia mažintų arba ko atsisakytų augant prekių ir paslaugų kainoms. Atsakydami į šį klausimą, tik 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad sunkmečiu neatsisakytų nieko. Daugelis gyventojų vis dėlto būtų priversti veržtis diržą.
30 proc. apklaustųjų nurodė, kad, brangstant pragyvenimui, jie atsisakytų pramogų ir kultūrinių renginių. Tarp kitų dalykų, kuriuos Lietuvos gyventojai paminėjo dažniausiai, rikiuojasi nebūtini pirkiniai, kuriuos nurodė 19 proc. apklaustųjų. Gyventojai pirktų mažiau drabužių, aprangos bei avalynės (14 proc.), atsisakytų kelionių, atostogų (12 proc.), taip pat mažiau lankytųsi kavinėse, restoranuose, pirktų mažiau maisto produktų (9 proc.).
Tik 5 proc. apklaustųjų nurodė, kad sunkmečiu atsisakytų grožio paslaugų, dar mažiau (4 proc.) gyventojų labiau taupytų elektrą, vandenį ir mažintų išlaidas kitoms komunalinėms paslaugoms.
Nė vienas gyventojas apklausos metu nenurodė, kad, brangstant pragyvenimui, taupytų savo ar artimųjų sveikatos sąskaita, nustotų kaupti pinigus vaikų ateičiai arba savo pensijai.
„Apklausos rezultatai, atskleidžiantys gyventojų prioritetus, nenustebino. Natūralu, kad, brangstant pragyvenimui, gyventojai dažniausiai atsisakytų ne pačių būtiniausių, jų manymu, pirkinių ir mažiau pramogautų. Džiugina tendencija, kad rūpestis sveikata, savo ir vaikų finansiniu saugumu ateityje laikomi svarbiais dalykais, kurių atsisakyti nelinkstama. Noriu priminti, kad kaupti per gyvybės draudimą šiuo metu verta ne tik rūpinantis ateitimi, bet ir dėl gyvybės draudimo apsaugos, kurios svarba sunkmečiu, tirpstant „juodai dienai“ pasidėtoms gyventojų santaupoms, tik auga, ypač jeigu šeima turi paskolų ar kitokių finansinių įsipareigojimų“, – kalba LGDĮA prezidentas Giedrius Rimša.
Kad, brangstant pragyvenimui, tektų atsisakyti kuo mažiau malonių dalykų, o dalį sutaupytų lėšų būtų galima skirti ilgalaikiam kaupimui, verta išbandyti keletą paprastų patarimų.
5 patarimai, kurie padės sutaupyti
Planuokite apsipirkimus. Prieš eidami į parduotuvę, suplanuokite, ką gaminsite ateinančią savaitę, ir pasidarykite tam reikalingų maisto produktų sąrašą. Į parduotuvę eikite 1-2 kartus per savaitę, o dažniau užsukite tik tuomet, jeigu prireiktų būtiniausių greitai gendančių produktų. Pirkdami „pagal sąrašą“ ir nevaikščiodami be reikalo po parduotuves, išvengsite neplanuotų pirkinių įsimetimo į krepšelį ir sutaupysite ne tik pinigų, bet ir laiko.
Pirkite gerai apgalvoję. Norint nusipirkti į akį kritusį drabužį ar kitą iš anksto neplanuotą daiktą, patartina vadovautis principu „rytas už vakarą protingesnis“ – padėti daiktą į vietą ir kurį laiką pagalvoti, ar to daikto tikrai reikia. Tai padės išvengti tikrai nereikalingų pirkinių ir sutaupyti pinigų.
Neikite į parduotuvę alkani ir ištroškę. Eidami į parduotuvę sotūs nešluosite lentynų ir neišmesite į balą pinigų prisipirkdami per daug maisto produktų, kurie suges nespėjus suvartoti, arba tokių produktų, kurių parėjus namo nebesinorės.
Naudokitės mainų platformomis. Brangstant knygoms, daugybė žmonių pastaruoju metu prisiminė senas geras bibliotekas, iš kurių galima visiškai nemokamai pasiskolinti knygų. Sparčiai populiarėjanti dalijimosi ekonomika siūlo ir naujų galimybių ne pirkti naujas knygas, o mainytis perskaitytomis. Viena iš jų – knygų mainų platforma „Bookswap“, į kurią galima įkelti turimas perskaitytas knygas ir išmainyti jas į tas, kurias norite perskaityti.
Nepamirškite nemokamų renginių. Norint apsilankyti kultūros renginiuose, dažniausiai nereikia turėti daug pinigų. Lietuvoje kasdien vyksta daug nemokamų renginių, į kuriuos kartais tereikia užsiregistruoti. Nemokamų renginių įvairiuose Lietuvos miestuose galite rasti, pavyzdžiui, platformoje „Kas vyksta“.
Apie apklausą
LGDĮA užsakymu atliktos apklausos metu apklausta 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje, naudojant kombinuotą metodą: CATI (Computer Assisted Telephone Interview) ir CAWI (Computer Assisted WEB Interview). Apklausą 2022 m. lapkričio 19-28 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.
Daiva Selickaitė
