Paskutinį pavasario savaitgalį, gegužės 31-ąją, sostinę užlies trečiojo Vilniaus šaltibarščių festivalio „Vilnius Pink Soup Fest“ euforija: šventėje lauks daug veiklų ir smagūs siurprizai įvairiose sostinės vietose. Vienas jų – senamiestyje, prie šventiškai išpuoštos „Rimi“ parduotuvės (Pilies g. 10). Kai vis dažniau kavinėse matome prie rožinių lėkščių palinkusius valgytojus, o šilto savaitgalio namuose neįsivaizduojame be šaltibarščių, reiškia, atėjo vasara. Gydytojas Valerijus Morozovas teigia, kad lietuvių itin mėgstama sriuba yra puikus sveikatai palankių maisto komponentų derinys ir pataria, kokias bulves su jais valgyti.
Kiekvienoje šeimoje – patobulinti šaltibarščiai
Nors bazinius šaltibarščių produktus visi žinome mintinai, gamindami juos namuose dažnai dar įdedame ir „slaptų“ ingredientų. Tad populiarios Lietuvoje vasaros sriubos skonis skiriasi tiek kavinėse, tiek ir ant skirtingų namų stalo.
Gydytojas Valerijus Morozovas mėgsta šaltibarščius praturtinti sveikatai palankiais ingredientais: „Šaltibarščiai dažnas patiekalas mūsų šeimoje – vasarą juos dievina visi. Stengiuosi į juos įpjaustyti daugiau daržovių: dažniausiai į sriubą keliauja dar ir ridikas. Taip pat juos patirštinu minkštu šviežiu sūriu, kartais įdedu šiek tiek grietinės. Besirūpinantiems savo mityba pacientams visada rekomenduoju „Penkių skaidulų iššūkį“– per kiekvieną maitinimąsį būtų gerai gauti tiek skirtingų skaidulų. Tad šaltibarščiai visiškai atitinka rekomenduojamą skaidulų kiekį, jei į juos dedame agurkų, krapų, svogūnų laiškų, burokėlių ir jų lapų arba rūgštynių ar ridikėlių“.
Gydytojas priduria, kad mums vertingų skaidulų šaltinis – ne tik įvairios daržovės, bet ir vaisiai, pilnagrūdės kruopos bei ankštiniai: „Jei valgote bulvių košę su kotletu, skaidulų negausite. Tačiau jei šalia bus didelė porcija salotų iš penkių daržovių – jau gerai. Šaltibarščių be bulvių neįsivaizduojame, bet kai kas jų vengia dėl nemažo krakmolo kiekio. Jis bulvėse yra dviejų tipų: greitai yrantis ir atsparus virškinimui – būtent šis tampa puikiu maisto šaltiniu mūsų gerosioms žarnyno bakterijoms. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad atvėsintose, o dar geriau, iš vakaro išvirtose bulvėse atsparaus virškinimui krakmolo yra daugiau, tad tokios bulvės mums naudingesnės“, – pastebi V. Morozovas.
Kokybiškas kefyras – gerųjų bakterijų šaltinis
Rauginto pieno gėrimai be priedų nėra vaikų mėgstamiausi, tačiau retas jų atsisako šaltibarščių, kuriuose kefyras, „susidraugaudamas“ su kitais komponentais, tampa gardžiu rožinės sriubos pagrindu. Šaltibarščiams naudojamas tiek paprastas kefyras, tiek riebesnis, skirtas būtent šiam patiekalui, tiek rūgpienis ar pasukos.
Pasak gydytojo V. Morozovo, profilaktiškai rūpinantis žarnyno sveikata, rauginto pieno produktai, praturtinti gyvosiomis bakterijomis, yra labai naudingi: „Tačiau būtina sąlyga – tos bakterijos turėtų būti gyvos. To patikrinti negalime, belieka pasitikėti gamintoju. Verta žvilgtelti į kefyro, pasukų ar jogurto etiketes – kai kuriose pažymima, kad gaminyje yra bifido ir lakto bakterijų. Tačiau sveiko žarnyno būklę labiau lemia ne probiotikai, o prebiotikai, kurių gauname su skaidulomis. Jie yra bakterijų maistas – tad kuo įvairesnės ląstelienos su maistu nukeliauja į virškinimo sistemą, tuo mūsų žarnyno bakterijos geriau kovoja su grybeliais ar stafilokokais. Šaltibarščiai yra puikus pasirinkimas, tačiau šiltuoju metų laiku vis tik reikia nepamiršti ir maitinimosi įvairovės“, – primena gydytojas V. Morozovas.
Jis priduria, kad kefyro dažnai griebiamasi norint sulieknėti: „Žmonės, kurie laikosi dietų yra didžiai nelaimingi: po tokių išbandymų dažniausiai svoris grįžta su kaupu ir jie vėl bando naują dietą. Toks viršsvorio problemų sprendimas – ydingas. Reikėtų keisti gyvenimo būdą į judresnį, išmokti kitaip maitintis, skirti dėmesio emocinei sveikatai, o pas gydytoją apsilankyti ne tik susirgus, bet ir profilaktinei patikrai. Būtent tada tampame sveikesni, o ne pavartoję maisto papildų ar išbandę dietas“, – įsitikinęs gydytojas.
Šaltibarščių komponentai – kiekvieno skoniui
„Rimi Lietuva“ rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė teigia, kad atėjus šiltesniems orams, išauga įvairių rūšių rauginto pieno produktų ir kitų, šaltibarščiams reikalingų ingredientų pardavimai.
„Pastebima tendencija, kad gegužės ir birželio mėnesiais kefyro nuperkama daugiausiai. Panaši tendencija ir su marinuotais burokėliais bei trumpavaisiais agurkais – jų pardavimai taip pat išauga šiltuoju metų laiku, gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Populiarus ir iš anksto sutarkuoti virti bei marinuoti burokėliai, kad nebereikėtų to daryti namuose.“
Pasak ekspertės, pirkėjų mėgstamiausi – marinuoti burokėliai su obuolių sultimis, suteikiantys rožinei sriubai reikiamo rūgštumo. Vis dėlto, kiekvienas pirkėjas gali prekių pasiūloje atrasti šaltibarščių ingredientų, kurie atitiks individualius skonio poreikius. „O pigiau pasigaminti lietuviškos tradicinės šaltsriubės pavyks atkreipus dėmesį į „Rimi“ bei „Rimi Smart“ privačios etiketės produktus, pasižyminčius puikia kokybe už labai patrauklią kainą“, – rekomenduoja ekspertė.
Trečiojo Vilniaus šaltibarščių festivalio dieną, gegužės 31 d; šeštadienį, siūloma nepraeiti pro pačioje senamiesčio širdyje įsikūrusią „Rimi“ parduotuvę (Pilies g. 10). Bus galima įsiamžinti šaltibarščių tematika išpuoštose parduotuvės prieigose, nuo 12–13val. lankytojų lauks Laimės ratas su Dovile Filmanavičiūte – bus galima laimėti rožinių dovanėlių ir dar iki 15 val. suskubti pasidaryti žaismingą purškiamą tatuiruotę šaltibarščių tematika.
Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė pažymi, kad norint pigiau apsipirkti kasdien, padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas, akcijų sekimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa. Jos dalyviai kiekvieną savaitę gali naudotis įvairiais kuponais, „Mano šeimai“ skirtais pasiūlymais, o pirmadieniais senjorai gali apsipirkti pigiau, nes jiems taikoma papildoma 10 proc. nuolaida krepšeliui.
