Po kelerius metus trukusios kailių rinkos stagnacijos – Suomijos aukcione nauji kainų rekordai, tačiau Lietuvos kailių ūkiai – priversti trauktis iš šios ūkio šakos. Anot Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, Lietuvos ūkininkai išgyvena sunkiausius laikus – aukcionų kainos rekordinės, tokių dar nėra buvę, tačiau ūkiai kenčia nuo nežinomybės dėl žalos atlyginimo ir artėjančių veiklos draudimų.
Suomijoje paskutinę kovo savaitę pasibaigęs pasaulinis kailių aukcionas fiksavo naujas kailių kainų aukštumas: audinių kailių kainos, lyginant su paskutiniu aukcionu pernai birželį, kilo du kartus – nuo 33,65 Eur iki 64,25 Eur 2026 m. kovą.
„Lietuva užimdavo tarp 5-7 procentų Europos rinkos ir turėjo labai daug potencialo augti, tačiau veiklos neapibrėžtumas, stumia mus į pasaulinės rinkos paraštes pačiu geriausiu rinkos laiku. Bendros šalies ūkių apimtys, dėl nežinomybės ir būsimo veiklos ribojimo, jau yra nukritusios iki maždaug pusės milijono kailių, kai tuo tarpu prieš kelis metus jos siekė du milijonus. Paradoksalu, bet kailiams grįžtant į madą, formuojantis naujoms tendencijoms, jų kainoms sparčiai kylant į viršų, Lietuvos ūkiai skaičiuoja paskutinius veiklos metus“, – sako jis.
Remiantis tarptautinės rinkos tyrimų ir strateginės analizės bendrovės „Business Research Insights” duomenimis pasaulinė kailių gaminių rinka šiemet turėtų pasiekti 3,88 mlrd. JAV dolerių vertę, o vien pernai paaugo daugiau nei 5,5 proc. iki daugiau nei 3,5 mlrd. JAV dolerių.
Anot Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacijos vadovo, kailių rinkai visame pasaulyje buvo prognozuojamas ne mažesnis nei 5,5 proc. augimas, daugiausiai dėl augančios prabangių prekių paklausos ir rekordinių kainų.
Česlovas Tallat-Kelpša atkreipia dėmesį, kad Lietuvos ūkininkų pasitraukimas iš šios ūkio šakos jau sukuria savotišką vakuumą, kurį tik patvirtina nauji kainų rekordai aukcionuose ir rinką užpildyti skubančios trečiosios šalys.
„Pastaraisiais metais aukcionuose kokybiško kailio kaina kilo vidutiniškai 7–10 proc., o šiemet – daugiau nei du kartus. Deja, bet naikinant tvarkingai veikiančius mūsų šalies ūkius, jų vietą užims tie, kuriuose skaidrumas ir kontrolė yra gerokai silpnesnė. Tai ne tik negautos pajamos, valstybės biudžeto įplaukos, bet ir nesukurtos naujos darbo vietos Lietuvos regionuose“, – teigia Č. Tallat-Kelpša.
Lietuvos kailininkai savo produkciją ilgus metus realizuoja per Suomijoje įsikūrusius visame pasaulyje pripažįstamus kailių aukcionų namus „Sagafurs”, tiekiančius kailius aukštosios mados namams. Juose prekiaujama tik sertifikuotų kailinių žvėrelių augintojų, itin griežtus gyvūnų gerovės standartus atitinkančiais ūkių kailiais, kuriems suteikiamas aukciono specialūs prekės ženklai.
Prekyba kailiais aukcione šiemet buvo pradėta paskutinę kovo savaitę ir truko kelias dienas, jos metu buvo fiksuoti nauji kailių kainų rekordai – kainos pasiekė 400 eurų.
Lietuvos ūkininkų kailiai buvo įvertinti itin aukštai – su vidutine 58,10 Eur kaina lenkė Europos vidurkį (54,70 Eur), kaimyninę Lenkiją (55,10 Eur), Graikiją (54,8 Eur) bei Ukrainą (52,7 Eur) ir nusileido tik Ispanijai (59,22 Eur). Kailių ūkio sektorius Lietuvai iki šiol sugeneruodavo arti 100 mln. eurų eksporto pajamų per metus. 2026-ieji yra paskutiniai veiklos metai mūsų ūkiams. Anot asociacijos vadovo, šis laikotarpis yra skausmingas, tiek dėl prarandamo konkurencinio pranašumo, tiek dėl vienos seniausios ūkio šakos sunaikinimo Lietuvoje.
„Mes neturime iš ko rinktis, Lietuvos įdirbį pasaulio rinkose perims trečios šalys. Koncentruojamės į paskutinius veiklos metus ir tikimės dialogo su valstybe, sprendžiant kompensacijų klausimus dėl priverstinio ūkininkavimo nutraukimo ir sukauptos patirties bei kapitalo perorientavimo į kitas sritis”, – sako jis.
Č. Tallat – Kelpšos teigimu, Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose dirba arti tūkstančio šeimų, o galimi ūkių nuostoliai, jiems priverstinai nutraukus veiklą gali siekti daugiau nei 100 mln. Eur.
