Iki 2052 metų Lietuvos oro uostuose numatoma aptarnauti 17 milijonų keleivių kasmet, beveik tris kartus daugiau nei šiuo metu. Šie ambicingi planai skatina Lietuvos oro uostus – Vilniaus, Kauno ir Palangos – įgyvendinti ilgalaikius plėtros planus.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad tai yra didelis pokytis Lietuvos oro uostų srityje, nes šalis pirmą kartą taip giliai ir strategiškai vertina aviacijos rinkos potencialą. Ypač dėmesys skiriamas Palangos oro uostui, kuris ateityje taps svarbia regioninės aviacijos ašimi.
Prognozuojama, kad Vilniaus oro uostas vienas turės aptarnauti net iki 13 milijonų keleivių per metus. Numatoma naujų terminalų statyba, pradedant išvykimo ir atvykimo terminolais ir baigiant Šengeno ir ne Šengeno keliautojų terminalais. Be to, planuojama integruoti požeminę „Rail Baltica” geležinkelio stotį.
Iki 2052 metų numatoma skirti apie 250 mln. eurų investicijų į Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūrą. Tai žymi Lietuvos siekį užtikrinti modernią, konkurencingą ir efektyvią aviacijos sistemą, kuri galėtų priimti didėjantį keleivių srautą ir prisitaikyti prie besikeičiančių poreikių.
