Statybų bendrovės akcininko laukia nemalonumai dėl aferų parduodant nekilnojamąjį turtą – asmuo kaltinamas pasisavinęs per 85 tūkst. eurų bei valstybei nesumokėjęs daugiau nei 26 tūkst. eurų mokesčių. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė bylą perdavė teismui. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.
Kaune įsikūrusios įmonės akcininkas, kartu būdamas ir įmonės direktoriumi, 2012–2013 metais klientams pardavė 5 nebaigtus statyti namus ir 2 garažus. Pareigūnai įtaria, kad vadovas nutarė pasielgti ne visai sąžiningai ir pasinaudoti gerai žinoma schema – įmonės buhalterinėje apskaitoje galimai nurodė mažesnes sumas nei gavo iš tiesų. Tyrimo metu nustatyta, kad per dvejus metus į įmonės apskaitą galėjo būti neįtraukta per 85 tūkst. eurų, kuriuos, įtariama, direktorius pasisavino.
Galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą, direktorius įmonės finansininkei ir buhalterei teikė melagingus duomenis apie gautas pajamas, kuriais remiantis buvo pateiktos neteisingos deklaracijos apie bendrovės pajamas, pelną ir turtą. Skaičiuojama, kad dėl neteisingų duomenų galėjo būti išvengta beveik 15 tūkst. eurų mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) bei dar per 11 tūkst. pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad direktorius, galimai siekdamas nuslėpti gautas pajamas ir išvengti mokėtinų mokesčių, kurių bendra suma siekė daugiau nei 26 tūkst. eurų, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinusiai notarei pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, pagal kuriuos buvo parengtos tikrovės neatitinkančios sutartys, kurias direktorius patvirtino savo parašu.
Bendrovės direktorius kaltinamas didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu. Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apygardos teismui.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai apribota nuosavybės teisė į kaltinamajam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurio vertė siekia beveik 100 tūkst. eurų.
Griežčiausia bausmė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą valstybės institucijoms teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 100 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Dokumentų klastojimas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informacija
