Gyventi norime vis patogiau, laisviau, švariau, judriau, greičiau. Prietaisų, naudojamų su baterijomis ar akumuliatoriais, daugelio mūsų buityje daugėja. Jie ne tik leidžia naudoti švarią energiją, bet ir tam tikrą laiką būti nepriklausomiems nuo elektros tinklo. Prižiūrėti tokius prietaisus irgi gerokai lengviau nei tuos, kuriems reikalingi iš iškastinių gamtos išteklių pagaminti degalai, alyva. Vis dėlto baterijos ir akumuliatoriai kelia kitą iššūkį – privalome surinkti ir perdirbti jų atliekas, jei norime išvengti neigiamo jų poveikio aplinkai ir sveikatai.
Tonomis – daugiau, o surenkama atliekų dalis neauga
„Praėjusių metų rugpjūtį Europos Sąjungoje (ES) įsigaliojo naujas baterijų ir jų atliekų reglamentas. Numatyta, kad kiekvienoje ES valstybėje 2027 m. bus privalu surinkti 63 proc. nešiojamųjų baterijų atliekų, o iki 2030 m. pabaigos – net 73 proc. Šie tikslai buvo nustatyti, atsižvelgiant ne tik į augančią baterijų ar jas naudojančios įrangos rinką, bet ir gerėjančias baterijų ir akumuliatorių atliekų (BAA) surinkimo infrastruktūras. Įvertinta ir iškilusi būtinybė tvariai naudoti iškastinius ribotus išteklius, kurie reikalingi baterijoms ir akumuliatoriams pagaminti“, – pasakoja Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad keleto pastarųjų metų Lietuvos BAA surinkimo rodikliai neauga taip sparčiai, kad teiktų daug optimizmo. Keletą pastarųjų metų galiojo reikalavimas surinkti ir perdirbti 45 proc. BAA, vertinant rinkai patiektos produkcijos srautus. Tiek 2020 m., tiek ir 2021 m. šis rodiklis pasiektas ir netgi šiek tiek viršytas. Preliminariais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2022 metais surinktų BAA dalis skaičiuojama 46,8 proc. Deja, tai nebus geresnis rodiklis nei ankstesniais metais.
Anot EPA projektų vadovė L. Jurevičienės, vertinant Aplinkos apsaugos agentūros fiksuojamą realų surinktų BAA kiekį, tikrai matyti, kad surenkama daugiau. Tarkime, 2022 m. surinkta 445 tonos tokių atliekų, o tai buvo apie 50 tonų daugiau nei 2021-aisiais ir 89 tonomis daugiau nei 2020-aiaisiais. „Kita vertus, surinkimo dalis visus trejus metus svyravo tarp 46 proc., ir tai verčia galvoti ir apie priežastis, ir apie perspektyvas, ir galimybę vykdyti ES nustatytas didėjančias surinkimo bei perdirbimo užduotis“, – aiškina EPA atstovė.
Taisyklingai šalinti – paprasta ir patogu
Pasak L. Jurevičienės, Lietuvoje turime vieną geriausių ES baterijų ir akumuliatorių surinkimo infrastruktūrų, panaudotoms baterijoms skirtų talpų šalies prekybos centruose daugiausia, jų galima rasti net ir atokiose kaimo vietovėse.
Kodėl taip svarbu surinkti panaudotas baterijas ir akumuliatorius?
EPA projektų vadovė L. Jurevičienė įvardija, kodėl tampa vis svarbiau surinkti ir perdirbti panaudotas baterijas ir akumuliatorius:
- Prietaisų, naudojamų su nešiojamomis baterijomis ir akumuliatoriais, daugėja, jų atsiranda vis naujų.
- Su baterijomis ar akumuliatoriais veikiantys prietaisai ir transportas yra švaresnės energijos naudojimo sprendimas – tai žada vis didesnį baterijų ir akumuliatorių poreikį.
- Baterijoms ir akumuliatoriams pagaminti naudojamos medžiagos yra arba iškastiniai ištekliai, arba atliekų perdirbimo produktai. Kadangi tokie ištekliai senka ir, be to, brangsta, svarbu juos išgauti iš atliekų perdirbant.
- Į nerūšiuotų atliekų konteinerius ar sąvartynus patenkančios, nesaugiai namų ūkiuose laikomos baterijų ir akumuliatorių atliekos užteršia aplinką, turi neigiamą poveikį sveikatai, o neretai dėl to kyla sprogimų ir gaisrų pavojai, tai gali reikšti nemenkus nuostolius.
- Atskirai nuo elektronikos atliekų šalinamos baterijų ir akumuliatorių atliekos perdirbamos efektyviau, jos neužteršia kitų atliekų.
„Jei norime gyventi švariau ir patogiau, turime prisiimti atsakomybę šalindami baterijų ir akumuliatorių atliekas“, – primena EPA projektų vadovė.
Didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija EPA turi ypač platų smulkiosios elektronikos atliekų surinkimo tinklą visoje Lietuvoje. Didžiuosiuose prekybos centruose galime rasti konteinerius su jame įrengtomis talpomis, viena jų – smulkiosioms elektronikos atliekoms, kita – panaudotoms baterijoms ir akumuliatoriams ir trečia – dujošvyčių lempų atliekoms. Šias atliekas galima patogiai išmesti ne tik prekybos centruose, bet ir bibliotekose ar kitose įstaigose.
Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda jau daugiau kaip dešimtį metų išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje. Čia galima rasti ir elektronikos atliekų surinkimo vietų sąrašą.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
