Prieš daugiau nei pusantro šimto metų Danijoje įkurtos bendrovės DFDS pavadinimas Lietuvoje ėmė garsiau skambėti 2001 metais, kai, viena didžiausių Europos keltų operatorių, pradėjo veiklą Klaipėdoje. Tiesa, vienas iš šiemet veiklos Lietuvoje dvidešimtmetį pasitikusios įmonės vadovų, lietuviškos bendrovės „DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas, DFDS A/S vykdantysis viceprezidentas, atsakingas už laivybos divizioną Pederis Gellertas Pedersenas teigia, kad simpatijas Klaipėdai danai pajutę netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Per 20 metų į veiklą Lietuvoje investavusi daugiau negu 400 milijonų eurų, DFDS Klaipėdos uoste sukūrė vieną iš savo keleivių ir krovinių pervežimo Baltijos jūroje centrų ir toliau planuoja investicijas paslaugų kokybei gerinti bei pozicijoms plėsti. „DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas pasidalijo ne tik mintimis apie tai, kuo bendrovę sužavėjo Klaipėda, bet ir apie artimiausios ateities DFDS bei viso jūrų transporto sektoriaus iššūkius.
Ne tik geografinis artumas
„DFDS Seaways“ valdybos pirmininkas sako, kad žvalgytuvės bendrovės veiklai plėstis Lietuvoje prasidėjusios gerokai iki tuometinės laivybos bendrovės „Lisco“ privatizavimo. Pašnekovas teigia pats nemažai keliavęs dar buvusioje Sovietų Sąjungoje ir jau tuo metu Lietuvą įvertinęs kaip vieną geriausių krypčių keleivių ir krovinių gabenimo jūra verslui plėtoti.
„Kultūros požiūriu, jaučiamės esą artimesni Lietuvai negu Latvijai ar Estijai, jau nekalbant apie geografinį artumą. Puikų įspūdį paliko ir Lietuvos švietimas, ypač uostamiestyje ir jo apylinkėse, kur daug dėmesio skiriama jūreivystei. Bendradarbiaujame su Klaipėdoje įsikūrusia Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla ir su Klaipėdos universitetu, rengiančiu mūsų veiklai būtinus specialistus. Tiesą sakant, uostamiestyje išugdytais darbuotojais, dirbančiais ir jūroje, ir krante, dar nė sykio neteko nusivilti“.
P. Pedersenas pripažįsta, kad Lietuvoje, kurioje dominuoja sausumos transportas, Klaipėda – ypatingas miestas, išsiskiriantis dėmesiu jūrai ir laivybai. Ko gero, kaip tik dėl klaipėdiečių meilės jūrai danams pastaraisiais dešimtmečiais taip puikiai ir sekėsi čia dirbti. Vienas iš DFDS A/S vadovų pažymi nuolat jautęs ne tik uostamiesčio aukštųjų mokyklų, bet ir savivaldybės paramą DFDS kuriantis ir įsitvirtinant Lietuvoje, buriant įmonėje dirbančių specialistų komandą.
„Darbą mūsų įmonėje pradėję lietuviai jau turėjo visas reikiamas žinias ir įgūdžius, jiems nereikėjo pernelyg daug nieko aiškinti. Be to, daugelis iš jų buvo užmezgę glaudžių ir vertingų ryšių su Sankt Peterburgu, Odesa, Kaliningradu, kitais buvusio Rytų bloko miestais. Tokia patyrusi komanda padėjo greitai pritraukti įvairių sričių, įvairių šalių specialistų“, – prisimena pašnekovas.
Taigi net ir prabėgus dviem dešimtmečiams nuo DFDS veiklos Lietuvoje pradžios, kompanija Klaipėdą laiko pagrindiniu veiklos Baltijos valstybėse centru. Tiesa, bendrovė veiklą vykdo ir Estijoje bei Latvijoje. Liepojoje veikia DFDS logistikos centras, Estijoje bendrovė valdo maršrutą Paldiski – Kaplelskar, turi susitarimą dėl krovinių plukdymo į Suomiją.
Pandemija nesutrukdė veiklos
Anot P. G. Pederseno, nepaisant tam tikrų keleivinių maršrutų laikino sustabdymo ar krovinių gabenimo trikdžių, išmėginimą pandemija DFDS išlaikė puikiai. Visų pirma todėl, kad pagrindinis DFDS pajamų šaltinis yra krovinių plukdymas, kuris, nepaisant kritimo pandemijos pradžioje, greitai grįžo į įprastą ritmą.
„Tiesą sakant, Baltijos jūroje mums ne tik pavyko išlaikyti krovinių gabenimo apimtis, bet net ir keleivių srautai nemažėjo taip stipriai, kaip buvo galima tikėtis. Dauguma DFDS keltais Baltijos jūroje vykstančių keleivių yra užsienio šalyse dirbantys žmonės, kurie keliavo ir visos pandemijos metu. Suprantama, buvo keli mėnesiai, kai viskas buvo laikinai pristabdyta, tačiau didžiąją pastarųjų metų dalį judėjimas tarp Baltijos šalių, Švedijos ir Vokietijos tęsėsi. Vienu metu buvome likę kone vienintelis transporto koridorius, užtikrinęs susisiekimą tarp Lietuvos, Vakarų ir Šiaurės Europos šalių. Taigi nepaisant COVID-19, keleivių srautai liko palyginti nemaži“, – dėsto P. Pedersenas.
DFDS A/S vykdantysis viceprezidentas sako, kad svarbiausias ateities iššūkis ir DFDS, ir visam jūrų perkėlimų sektoriui, yra nebe pandemija, bet aplinkos apsauga. Ir tarptautinėms organizacijoms, ir vartotojams, ir verslui milžinišką dėmesį skiriant kovai su klimato kaita, svarbūs pokyčiai laukia ir jūrose. Tiesa, tokioms bendrovėms kaip DFDS transformacija tvaresnės veiklos link yra kur kas sudėtingesnis iššūkis negu, pavyzdžiui, automobilių transporto įmonėms.
Renkasi ateities technologijas
„Antžeminio transporto priemonės, visų pirma – lengvieji automobiliai, pastaraisiais metais buvo itin sparčiai tobulinami, ir jau gana plačiai prieinami modeliai, kurie negeneruoja jokių emisijų. Elektrinių sunkvežimių dar dažnai nesutinkame, bet ir jų įsivyravimas jau čia pat. Deja, jūrų transporto permainos kol kas vyksta lėčiau, bet mes puikiai suprantame, kad jeigu nesiimsime priemonių išmetamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiams mažinti, ir DFDS, ir kitos keltų bendrovės rizikuoja prarasti pozicijas“, – konstatuoja pašnekovas.
Anot jo, bendrovė tvarumo klausimus sprendžia visu rimtumu ir kelia sau ambicingus tikslus mažinti CO2 emisijas. DFDS planuoja iki 2025 metų įsigyti pirmą žaliąjį laivą. P. Pedersenas kol kas neatskleidžia, kokios aplinkai draugiškai technologijos bus pritaikytos šiame kelte, tik pažymi, kad jis nebūtinai būsiąs elektrinis, tačiau iškastinio kuro nenaudosiąs. Taigi, AB „DFDS Seaways“ laivyną netrukus papildysiantis pirmasis per 40 metų naujai pastatytas ro-pax tipo keltas, kuris sustiprins iš Klaipėdos aptarnaujamus Baltijos jūros maršrutus, pasak P. Pederseno, būsiąs paskutinis naujas laivas su senosios kartos technologijomis.
Vieningo sprendimo, kuo bus varomi artimiausios ateities laivai, jūrų transporto įmonės dar neturi. P. Pedersenas teigia, kad nedideliais atstumais, pavyzdžiui tarp Doverio ir Kalė uostų, jau netrukus keleivius ir krovinius galėtų plukdyti elektriniai keltai. Didesniems atstumams veikiausiai bus pasitelkiamas kitoks kuras ir technologijos – vandenilis ar amoniakas. Vienas iš DFDS vadovų neatmeta, kad pereinamojo laikotarpio sprendimas galėtų būti ir metanoliu varomi varikliai. „Dirbsime, kol rasime patį tinkamiausią sprendimą“, – priduria pašnekovas.
Tuo pačiu p. Pedersenas primena, kad tvari verslo plėtra apima gerokai daugiau sričių negu mažataršių techninių sprendimų taikymas. Poveikio aplinkai stebėsena ir vertinimas – taip pat svarbi tvarumo strategijos dalis, ir DFDS šiemet pirmą kartą pristatė ne tik finansinę, bet ir aplinkosaugos, socialinės ir korporatyvinio valdymo atsakomybės (ESG) ataskaitą. Ypatingą dėmesį DFDS skiria ir darbo sąlygoms – lygioms darbuotojų galimybėms ir įtraukčiai užtikrinti.
Pirmenybė santykiams
„Dirbant jūroje sudaryti sąlygas lyčių įvairovei nėra paprasta. Tačiau kuriame ir diegiame įvairias programas, kad ir vyrai, ir moterys dirbantys mūsų laivuose galėtų kuo lengviau derinti darbą ir gyvenimą šeimoje. Kita sritis, kuriai skiriame itin didelį dėmesį, yra darbo sąlygos ir sauga. Jokia paslaptis, kad veikla logistikos srityje, o ypač – jūroje, yra gana pavojinga, tad nuolat rūpinamės, kad darbuotojai ir laivuose, ir krante dirbtų kuo saugiau“, – pabrėžia P. Pedersenas.
Vykdančiojo viceprezidento įsitikinimu, DFDS siekis ir gebėjimas susitelkti į žmones yra viena iš priežasčių, dėl kurios erdvės abejonėms šios kompanijos ateities perspektyvomis lieka nedaug. Bemaž tris dešimtmečius įmonėje dirbantis pašnekovas teigia esąs geras tokio požiūrio veiksmingumo pavyzdys: jo partnerystė su DFDS tęsiasi, nes bendrovei rūpi jos žmonės. Įmonei svarbi ne tik verslo plėtra, bet ir santykių su darbuotojais bei klientais puoselėjimas.
„Nuolat primename sau vieną pagrindinių DFDS veiklos principų – judėti pirmyn, kad augtume mes ir mūsų klientai. Taigi priimdami bet kokius sprendimus klausiame savęs – ar tai bus teisingiausia visiems? Ne tik įmonės akcininkams, Klaipėdos uostui, bet visiems, kurie gali būti susiję su priimamu sprendimu ir jo padariniais. Ko gero, kaip tik toks požiūris DFDS padėjo sėkmingai gyvuoti ir augti daugiau negu 150 metų“, – pabrėžia Pederis Gellertas Pedersenas.
