Liepą akys jau raibsta nuo daržovių, vaisių ir uogų gausybės. Kurias žinovai pataria rinktis, kad džiaugtųsi ir organizmas, ir piniginė? Juk ne paslaptis, kad sezoninės daržovės būna ne tik sveikiausios, bet ir siūlomos už patraukliausią kainą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, lietuviai yra dideli šviežio derliaus gerbėjai, tad parduotuvėse vos pasirodžius naujoms Lietuvoje užaugintoms gėrybėms, jos iškart sulaukia didelio pirkėjų dėmesio.
„Vis daugiau lietuvių ne tik pažada, bet ir pradeda maitintis sveikiau, tad įtraukia į savo mitybą daugiau sveikatai palankių produktų. Dėl to daržovių, vaisių pardavimai nuosekliai auga. Lietuviai mėgsta eksperimentus, todėl išbando ir egzotinius vaisius, tačiau matome, kad būtent mūsų šalyje užaugintos gėrybės yra arčiausiai pirkėjų širdies, tad visuomet pasirūpiname plačiu jų asortimentu“, – sako V. Budrienė.
Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė teigia, kad sezoninės daržovės ir vaisiai turi daugiausia naudingų medžiagų, būna aromatingiausios ir skaniausios. Todėl verta šviežių gėrybių piko metu ne tik valgyti jų iki soties, bet ir pasirūpinti atsargomis žiemai – gamintis uogienes ar konservuoti.
Maisto žinovė rekomenduoja liepą į savo mitybą įtraukti šias penkias lietuviškas gėrybės. Nors dauguma jų puikiai pažįstamos, tačiau dar nematyti receptai padės atrasti naujus jų skonius.
Agurkai. Vasarą dažnas lietuvis neapsieina nė dienos be šios daržovės – ir tai puiku. Ne be reikalo agurkai naudojami net ir kosmetikoje, mat šios puikiai pažįstamos daržovės turi daug naudingų savybių. „Agurkai turi ypač mažai kalorijų, nes juose daugiau kaip 90 proc. sudaro vanduo – tad be jokių sąžinės priekaištų juos galima valgyti kad ir su kiekvienu dienos maistu. Šiose daržovėse yra C, A ir B grupės vitaminų bei magnio, folio rūgšties ir kalcio. Agurkai pasižymi priešvėžiniu poveikiu, o juose esančios skaidulos, kalis ir magnis padeda reguliuoti kraujospūdį, tad jų valgyti rekomenduojama ir nuo hipertenzijos kenčiantiems žmonėms“, – vardija J. Sabaitienė.
Išbandykite: agurkų „kimči“. Agurkus valandą pamirkykite šaltame vandenyje, tuomet supjaustykite išilgai į 6 arba 8 dalis. Dėkite į dubenį, pabarstykite druska, čili milteliais, tarkuota imbiero šaknimi, smulkintomis česnako skiltelėmis ir smulkintais svogūnų laiškais, įpilkite du šaukštus sojų padažo. Gerai išmaišykite ir sudėkite į sterilizuotus stiklainius. Įpilkite vandens, kad apsemtų agurkus. Uždenkite indą marle arba švariu audiniu ir palikite 1 dieną kambario temperatūroje. Tuomet sandariai uždarykite ir dėkite į šaldytuvą, po 3 dienų jie bus tinkami valgyti.
Cukinijos. Skanios, kupinos naudingų medžiagų ir ypač universalios – jų galima įsigyti visus metus, tačiau pagaliau ir namų daržuose prasideda šių daržovių derlius. Cukinijos ne tik mažai kaloringos, bet ir vertinamos dėl teigiamo poveikio sveikatai. Pasak J. Sabaitienės, jos tinkamos valgyti tiems, kurie kenčia nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Taip pat besiskundžiantiems virškinimo problemomis. Jose yra regą saugančio vitamino A, o vitaminas C ir antioksidantai stiprina imunitetą.
Išbandykite: cukinijų lazdeles su parmezano plutele. Įkaitinkite orkaitę įjungę grilio funkciją. Cukiniją perpjaukite išilgai pusiau, tuomet kiekvieną pusę padalinkite į tris dalis išilgai (taigi turėsite 6 trikampes cukinijos lazdeles). Cukinijas apšlakstykite 2 šaukšteliais alyvuogių aliejaus, pabarstykite druska ir pipirais. Dėkite ant skardos, pirmiausia pabarstykite džiūvėsėliais, tada tarkuotu parmezanu. Dar šiek tiek apšlakstykite aliejumi ir kepkite 10 minučių arba kol viršus taps auksinis, o cukinijos – traškios. Patiekite iš karto!
Šparaginės pupelės. Geltonų ar žalių – valgykite jų į sveikatą. Šparaginės pupelės pasižymi virškinimo sistemos veiklą gerinančiomis savybėmis, gali padėti sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, aprūpina organizmą vitaminu C ir pasižymi priešuždegiminiu, antioksidaciniu poveikiu. „Pagrindinis skirtumas tarp geltonųjų ir žaliųjų šparaginių pupelių yra vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekis. Geltonose yra daugiau kalio ir fosforo, tad jų turėtų valgyti žmonės, kurie nori sustiprinti nervų sistemą. Kita vertus, žaliosiose suteikia daugiau vitamino A ir folio rūgšties. Tad kad ir kurias pasirinksite – neprašausite“, – sako J. Sabaitienė.
Išbandykite: šparagines pupeles turkiškai. Supjaustykite pupeles stambiais gabalėliais, pomidorus – kubeliais. Smulkiai supjaustykite svogūną, kelias česnako skilteles ir šiek tiek aitriosios paprikos, viską pakepkite keptuvėje su aliejumi. Po 3 minučių sudėkite pomidorus, o dar po 3 minučių – pupeles. Užpilkite keliais puodeliais daržovių sultinio, pagardinkite druska, pipirais, vos vos cukraus. Virkite, kol pupelės suminkštės – maždaug 30-40 minučių. Bus skanu valgyti tiek karštą, tiek šaltą patiekalą.
Žirneliai. Žalieji žirneliai yra vieninteliai ankštiniai augalai, kurių sėklas galima valgyti žalias. Jie taip pat dažnai yra vienintelė daržovė, kurią pavyksta įsiūlyti net ir išrankiausiems vaikams. Saldūs, spalvingi maži žirneliai yra ir puikus sveikatai naudingų medžiagų užtaisas. „Juose yra B grupės vitaminų, įskaitant vertingąjį B3, kuris atsakingas už laisvųjų radikalų neutralizavimą. Jų valgydami gausite ir „jaunystės vitaminų“ – t. y., vitaminų A, C ir E, kurie pagreitina žaizdų gijimą ir gerina odos būklę. Be to, juose taip pat yra daug reikalingų ir lengvai pasisavinamų mikroelementų, pavyzdžiui, kalcio, fosforo, natrio, kalio ir geležies“, – didžiausius žirnelių privalumus įvardija daržovių žinovė.
Išbandykite: žirnelių užtepėlę sumuštiniams. 300 g žirnelių pavirkite kelias minutes sūdytame vandenyje, tuomet išimkite ir perliekite šaltu vandeniu – taip jie išlaikys ryškią spalvą. Dėkite į dubenį kartu su sauja šviežių mėtų lapelių, 1 trinta česnako skiltele, 3-4 šaukštais alyvuogių aliejaus, šaukštu citrinos sulčių, pagardinkite druska ir pipirais. Tuomet viską gerai sutrinkite trintuvu. Užtepėlė puikiai tiks su viso grūdo duona ir sezoninėmis daržovėmis.
Serbentai. Serbentai dėl savo naudingų savybių jau šimtmečius naudojami naturalioje medicinoje. Unikalaus skonio serbentus virtuvėje naudoja daug šeimininkių, tačiau svarbu nepamiršti ir didžiulės jų naudos sveikatai. Pasak J. Sabaitienės, serbentai padeda stiprinti organizmo imunitetą, valo organizmą nuo toksinų, palaiko kraujotakos sistemos veiklą, gerina plaukų, odos, nagų ir regėjimo būklę. Praturtinę savo mitybą juodaisiais serbentais, padėsite sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, reguliuoti žarnyno darbą, valyti organizmą nuo laisvųjų radikalų, virusų ir bakterijų. Be to, įtraukę į savo racioną raudonųjų serbentų, galite pagerinti kraujo krešėjimą. Liaudies medicinoje serbentų vaisiai buvo vartojami sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, artritu ir reumatu.
Išbandykite: šviežių raudonųjų serbentų padažą mėsai ir žuviai. Reikės 2 puodelių serbentų (gali būti ir su koteliais), 1 puodelio portveino arba raudono saldesnio vyno, 2 smulkintų česnako skiltelių, 1 askaloninio česnako, 1 šaukšto balzaminio acto ir 2 šaukštų cukraus. Viską sudėkite į puodą, užvirinkite, tuomet sumažinkite ugnį ir virkite apie 10 minučių. Padažą perkoškite per smulkų sietelį ir supilkite atgal į puodą. Virkite, kol padažo sumažės maždaug perpus, apie 10 minučių. Paragaukite ir, jei reikia, įberkite daugiau cukraus.
Vaida Budrienė
„Iki“ komunikacijos vadovė
