Karantino laikotarpiu namuose užsidarę Lietuvos gyventojai imunitetą bando stiprinti nuolat vėdindami patalpas, tačiau kur kas mažiau rūpinasi sportu ar subalansuota mityba, rodo apklausa. Jos metu paaiškėjo, 63 proc. šalies gyventojų nuolat vėdina namų patalpas ir tai yra dažniausia veikla, skiriama sveikatai palaikyti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ gyventojus apklausė kovo 17-30 dienomis – per pirmąsias dvi visuotinio karantino savaites. Apklausą inicijavusios vienos Lietuvoje veikiančios vaistinių tinklo vaistininkė Inga Pociulienė giria gyventojus už pasiryžimą periodiškai įsileisti šviežio oro, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad organizmą stiprinti reikėtų visapusiškiau.
Jos teigimu, patalpų vėdinimas yra svarbus, nes taip padidinamas deguonies ir sumažinamas anglies dvideginio kiekis, pašalinamas drėgmės perteklius bei teršalai.
„Nevėdinamos, pernelyg sausos ar kaip tik per drėgnos patalpos mažina organizmo atsparumą ligoms, smukdo produktyvumą, kelia emocinę įtampą ir blogina bendrą savijautą, miego ir poilsio kokybę. Karantino metu skatinant iš namų išeiti tik būtiniausiais reikalais, nemažai daliai žmonių patalpų vėdinimas yra dažniausia galimybė įkvėpti gryno oro, todėl pagirtina, kad tuo pasirūpina didžioji gyventojų dalis“, – sako vaistininkė.
Patalpas patariama išvedinti bent keletą kartų per dieną, o pats vėdinimas turėtų būti trumpas, tačiau intensyvus.
Nemaža dalis apklausos dalyvių teigė pasirinkę kitus būdus, stiprinančius imuninę sistemą. 52 proc. žmonių vengia dehidratacijos ir geria daug skysčių, 51 proc. – mažiausiai pusvalandį kasdien stengiasi praleisti gryname ore, o 50 proc. apklausos dalyvių – skiria pakankamai laiko miegui.
Mažiau dėmesio sportui ir mitybai
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad silpnoji vieta yra būtent fizinis aktyvumas – vos 21 proc. žmonių Lietuvoje imunitetą stiprina sportuodami.
„Fizinis aktyvumas išjudina visą organizmą, suaktyvina medžiagų apykaitą bei teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, o svarbiausia – padeda išvengti peršalimo ligų. Daug laiko praleidžiant namuose galima pasirinkti jogos ar kitas treniruotes, neilgas mankštas ar bent atlikti tempimo pratimus. Kadangi per karantiną daug sėdime, svarbu pramankštinti nugarą, pečių liniją, kojų raumenis“, – pasakoja tinklo vaistininkė.
Rekomenduojama sportui laiko skirti kasdien, nors ir trumpai, nei atidėlioti iki rimtesnio pasportavimo kitą dieną. Persistengti irgi nereikia, nes didelis fizinis krūvis veikia atvirkščiai – silpnina imuninę sistemą ir mažina atsparumą įvairioms infekcijoms.
Apklausa atskleidė, kad nemažai Lietuvos gyventojų vartoja vitaminus, vaistinius augalus. Pavyzdžiui, vitamino C vartojimą, kaip imuniteto stiprinimo būdą, pasirinko 43 proc. apklaustųjų, tuo tarpu 41 proc. renkasi žolelių arbatas ir kitus augalinius ekstraktus. Palyginti mažai, tik 30 proc. respondentų pripažino valgantys subalansuotą maistą.
„Ganėtinai mažai apklausos dalyvių atsakė besirūpinantys savo sveika mityba. Tai, ko gero, nulėmė karantino sąlygos, kai ne visi turime galimybę laisvai pasiekti prekybos centrus, žmonės apsiperka rečiau ir ilgesniam laikotarpiui. Tačiau tai yra ir galimybė planuoti savo šeimos valgiaraštį, įtraukiant į jį naudingas maisto medžiagas turinčius produktus. Reikėtų atkreipti dėmesį į skaidulinių medžiagų turinčią duoną, bananus, abrikosus, obuolius. Taip pat svarbūs vitamino C turintys maisto produktai – petražolės, paprikos, brokoliai ir kiviai“, – pataria I. Pociulienė.
Ji pažymėjo, kad labai svarbu yra darbo, laisvalaikio ir miego režimas, idealu jei pavyktų tam skirti 8h-8h-8h. Tai svarbu gerai emocinei savijautai, kuri tiesiogiai susijusi su imuninės sistemos stiprumu.
Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau imuniteto stiprinimo priemonių dažniau naudoja moterys. Pakankamai laiko miegui dažniau skiria aukščiausio išsimokslinimo respondentai bei turintys didesnes pajamas. Įvairių žolelių arbatas ir augalinius ekstraktus, stiprinančius imunitetą, dažniau teigia vartojantys 46-55 m. tyrimo dalyviai.
Subalansuotą maistą dažniau vartoja aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir didžiausias pajamas turintys apklaustieji. Nuolat sportuoja – vyrai, 18-35 m. respondentai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės atstovai bei didmiesčių gyventojai.
„Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.
