Įmonių vakarėliai daug metų yra neatsiejama komandos kultūros dalis, tačiau kartu jie kelia vis daugiau klausimų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Vis dažniau svarstoma, ar dalyvavimas tokiuose renginiuose turėtų būti privalomas, kaip užtikrinti saugią aplinką, išvengti nelaimingų atsitikimų ir kas prisiims atsakomybę, jei incidentas vis dėlto nutiks. Į šiuos klausimus atsako advokatų kontoros TEGOS vyresnioji teisininkė, advokatė Indrė Mažeikaitė.
Darbdavio pareigos: saugi aplinka ir aiškios taisyklės
Advokatė atkreipia dėmesį, kad darbo vakarėliai yra darbdavio organizuojami renginiai, todėl darbdaviams galioja ir tam tikros pareigos. „Svarbiausia – iš anksto suformuoti aiškius lūkesčius dėl vakarėlių dalyvių tinkamo elgesio ir pareigų. Prieš renginį darbuotojams būtina priminti, kad vakarėlis yra smagi, darbine kultūra paremta aplinka, kurioje tikimasi pagarbos kolegoms, etikos taisyklių ir kitų darbdavio nustatytų taisyklių laikymosi“, – pabrėžia I. Mažeikaitė.
Darbdaviai turėtų įvertinti galinčias kilti rizikas vakarėlio metu bei joms atitinkamai pasiruošti. Rekomenduojama, kad darbdaviai iki vakarėlio susirinktų ir darbuotojų pasižadėjimus dėl tinkamo elgesio vakarėlio metu ir kitų pareigų bei atsakomybių.
Pasak jos, darbdaviai turėtų aiškiai apibrėžti ir alkoholio vartojimo politiką. Pavyzdžiui, pasirūpinti įvairesnėmis nealkoholinių gėrimų alternatyvomis ar riboti alkoholio kiekius (nustatyti limitus) ar netgi atsisakyti nemokamų alkoholinių gėrimų. Taip pat svarbu aiškiai nurodyti renginio trukmę ir pasirūpinti, kad darbuotojai turėtų saugių grįžimo namo galimybių, pavyzdžiui, grįžti įmonės užsakytu autobusu, o ne automobiliu.
„Darbdaviui reikėtų nepamiršti ir to, kad 0,2 promilės riba galioja jei vakarėlis vyksta darbdavio patalpose net ir po oficialių darbo valandų. Kitu atveju, darbuotojams gresia administracinė atsakomybė. Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad neblaivaus darbuotojo buvimas darbo vietoje, darbdavio patalpose ar teritorijoje ne tik darbo metu, bet ir pasibaigus darbo laikui užtraukia baudą darbuotojui nuo 60 iki 290 eurų“, – sako advokatė.
I. Mažeikaitė pabrėžia, kad renginio metu darbuotojai turi aiškiai žinoti, į ką kreiptis kilus incidentams ar pastebėjus netinkamą elgesį vakarėlio metu. Taip pat galėtų būti paskirtas asmuo, kuris stebėtų ar vakarėlis vyksta pagal planą ir imtųsi veiksmų matant, kad vakarėlis krypsta į netinkamą pusę. Net jei vakarėlis vyksta ne darbo metu ar ne darbdavio patalpose, darbdavys vis tiek privalo pasirūpinti darbuotojų saugumu ir tinkamai reaguoti į bet kokius iškilusius incidentus.
Taip pat svarbu žinoti, kad jei planuojama viešinti renginio nuotraukas ar vaizdo medžiagą, iš anksto turi būti gautas darbuotojų sutikimas.
Darbuotojo pareigos: atsakingas dalyvavimas ir pagarba kolegoms
TEGOS advokatė pabrėžia, kad dalyvavimas darbo vakarėlyje nėra privalomas ir negali turėti įtakos darbo santykiams, vertinimui ar karjeros galimybėms. Darbuotojai laisva valia gali atsisakyti dalyvauti tokiame renginyje, nes jis nesusijęs su darbo funkcijų vykdymu ir darbuotojui už tai nėra mokama.
„Taip pat darbuotojai negali tikėtis, jog už viską vakarėlio metu yra atsakingas darbdavys. Darbuotojo padaryta materialinė žala vakarėlio metu, ar patirti susižalojimai yra pačių darbuotojų atsakomybė“, – teigia I. Mažeikaitė.
Taigi, aiški komunikacija ir atsakingas bei etiškas abiejų pusių elgesys yra pagrindiniai dalykai, padedantys užtikrinti, kad įmonių vakarėliai pasiektų savo tikslą – keltų komandinę dvasią bei vyktų sklandžiai, saugiai ir nesukeltų nei vienai šaliai neigiamų padarinių.