Siekiant diagnozuoti COVID-19 ligą ir efektyviai pažaboti tolesnį viruso plitimą, jau yra sukurtas ne vienas metodas. Šioje pasirinkimų gausybėje pastebima, jog visuomenėje kyla nemažai klausimų, apie tai, kuris tyrimas virusą parodo esamuoju laiku ir kuris nustato, ar asmuo jau yra juo sirgęs. VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. dr. Aurelija Žvirblienė norėdama palengvinti visuomenės supratimą apie skirtingus COVID-19 testus, įvardija esminius skirtumus, padėsiančius kiekvienam pasirinkti tinkamiausią tyrimo metodą.
Platus tyrimų pasirinkimas
Kaip teigia prof. dr. A. Žvirblienė, šiuo metu, siekiant išsiaiškinti ir nustatyti skirtingus SAR-CoV-2 infekcijos rodiklius, yra atliekami šie pagrindiniai tyrimai: greitasis antikūnų testas, greitasis antigenų testas ir ne vienam gerai pažįstamas – molekulinis (PGR) testas.
„PGR testas nustato viruso genetinę medžiagą (RNR) ir parodo, ar asmuo šiuo metu užsikrėtęs virusu bei ar yra potencialus ligos nešiotojas. Greitasis antigenų testas, taip pat kaip ir PGR tyrimas, viruso buvimą rodo esamuoju laiku. Greitasis antikūnų testas, kitaip dar vadinamas serologiniu tyrimu, nustato antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją. Šis tyrimas leidžia matyti, ar asmuo minėta infekcija jau yra persirgęs anksčiau bei, ar organizmas turi virusui specifiškų antikūnų“, – aiškina mokslininkė.
Esminiai tyrimų skirtumai
Pasak A. Žvirblienės, dauguma šalių greituosius antigenų ir antikūnų testus renkasi atlikti dažniau dėl jų efektyvaus ir greito atsakymo pateikimo, tiriant didžiąją populiacijos dalį. Šie tyrimai gelbsti siekiant suvaldyti kritines situacijas, tokias kaip protrūkiai ar vietiniai židiniai, kuomet vienu metu reikia ištirti didelį kiekį žmonių: „Atlikti PGR testą, yra sudėtinga, kadangi tam prireikia ne tik sudėtingos įrangos, bet ir nemažai laiko, kol žmogus gauna atsakymą. Greitieji antikūnų ir antigenų testai yra paprastesni naudoti, jiems nereikalingi brangūs reagentai ar speciali aparatūra, o ir atsakymas pateikiamas per 15–20 min”.
Profesorė išskiria ir kitą greitųjų testų esminį skirtumą – atlikimo metodiką. Anot jos, greitojo antigeno testo atlikimo būdas iš dalies dėl savo paprastumo gali būti prilyginamas nėštumo testui.
„Atliekant greitąjį antigeno testą iš nosiaryklės yra paimamas tepinėlis. Ėminiai užlašinami ant specialios plokštelės kartu su fiziologiniu tirpalu. Esant virusui, jau per 15–20 minučių kasetėje išryškėja spalvota juostelė, patvirtinanti viruso buvimą. Jei tiriamajame mėginyje nėra SARS-CoV-2 viruso – tyrimo zonoje spalvinio pasikeitimo nėra ir tyrimo rezultatas yra neigiamas“, – aiškina A. Žvirblienė.
Profesorės teigimu, minimą greitąjį antigeno testą rekomenduojama atlikti praėjus 5–7 dienoms nuo galimo užsikrėtimo ar sąlyčio su jau sergančiu asmeniu. Būtent šiomis dienomis testo jautrumas yra didžiausias, tad tyrimą atliekant per anksti ar per vėlai, atsakymas gali būti netikslus.
Mokslininkė dėmesį taip pat atkreipia ir į kitą metodą – greitąjį antikūnų testą, kitaip dar vadinamą serologiniu tyrimu, kuriam atlikti pakanka kraujo mėginio. Šis testas pacientui yra atliekamas praėjus daugiau nei 2–4 savaitėms nuo spėjamo užsikrėtimo ir, priešingai nei antigenų testas, gali parodyti, ar asmuo yra persirgęs COVID-19 bei ar yra turi antikūnų prieš šios ligos sukėlėją.
Daugėja norinčių išbandyti
Dar iki gruodžio 5 dienos, greituosius antigenų testus šalyje atlikti buvo draudžiama, tačiau Sveikatos apsaugos ministrui priėmus nutarimą ir pritaikius jį pagal šiuo metu šalyje esančią situaciją, greitieji antigeno testai gali padėti stabdyti COVID-19 plitimą šalyje. „Affidea klinika“ šeimos gydytoja Gintarė Narušaitė-Mačionienė teigia pastebinti, jog norinčių išbandyti ir atlikti greituosius testus sulig kiekviena diena daugėja. Toks poreikis, pasak jos, yra dėl nusidriekusių ilgų eilių atlikti įprastus PGR testus.
„Greitieji antigeno testai asmenims padeda ne tik greičiau atlikti patį tyrimą, bet ir sužinoti atsakymą. Jis pateikiamas vos per vieną valandą. Šie testai itin populiarūs užsienio šalyse, kai atliekami darbovietėse, norint apsilankyti parduotuvėse ar restoranuose, taip pat profilaktiškai, jei jaučiami COVID-19 būdingi sindromai ir norima apsaugoti ne tik save, bet ir savo artimuosius“, – teigia gydytoja G. Narušaitė-Mačionienė, pridurdama, jog greitųjų antigenų testų tikslumas nustatant ligą yra itin aukštas, o savo specifiškumu jie beveik prilygsta įprastiems PGR tyrimais.
