20 C
Klaipėda
2024 / 07 / 14

Daugiau nei penktadalis mokinių kasdien nenori eiti į mokyklą – kas tai lemia ir kaip spręsti problemą?

Ar jau skaitėte?

„Samsung“ organizuojama socialinės atsakomybės programa „Solve for Tomorrow“ šiemet kviečia 9–12 klasių mokinius prisidėti prie draugiškesnės mokyklos aplinkos kūrimo, atkreipti dėmesį į opias temas, tokias kaip patyčios, mokykloje patiriamas stresas ar įtampa dėl akademinių pasiekimų. Technologijų bendrovė šių metų rugsėjo mėnesį inicijavo tyrimą, kurio metu buvo apklausti daugiau nei trys šimtai 9–12 klasių moksleivių visoje Lietuvoje. Tyrimas atskleidė problemas ir iššūkius, kurie slegia vyresnių klasių moksleivius.

- Reklama -

Bendra moksleivių savijauta mokykloje

Patyčios mokyklose tebėra aktuali problema, giliai įsišaknijusi socialinėje švietimo įstaigų struktūroje ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Nepaisant didėjančio sąmoningumo ir pastangų stabdyti patyčias, jos ir toliau neigiamai veikia daugybės mokinių gyvenimus – net 57 proc. apklaustų moksleivių teigia, jog yra susidūrę su patyčiomis.

Iliustracinė nuotrauka. Iš Unsplash.

Be to, skaitmeniniame amžiuje atsirado ir kibernetinių patyčių forma, kuri išplėtė šio žalingo elgesio mastą ir intensyvumą už mokyklos ribų.

Tačiau patyčios – tai ne vienintelė ir ne pagrindinė mokinių patiriamo streso priežastis. Didžioji dalis moksleivių nurodė, kad daugiausiai streso ir neigiamų emocijų mokykloje patiria dėl problemų, susijusių su mokslais (70 proc.).

Stresas mokykloje dažnai kyla dėl didelio krūvio, griežtų lūkesčių ir baimės patirti nesėkmę, ypač konkurencingoje švietimo aplinkoje. Nuolatinis spaudimas puikiai išlaikyti egzaminus, laikytis terminų ir gauti aukštus įvertinimus gali sukelti nerimą ir su stresu susijusias problemas. Moksleiviai išskyrė tris pagrindinius su mokslais susijusius veiksnius, kurie jiems kelia įtampą – Valstybiniai egzaminai, atsiskaitymai ir spaudimas dėl gaunamų įvertinimų.

Mokinių emocinė ir fizinė savijauta turi didelę įtaką bendrai raidai ir akademinei sėkmei. Saugi aplinka skatina pasitikėjimo jausmą, todėl mokiniai gali išreikšti save, atrasti naujus pomėgius ir priimti sprendimus, nebijodami, kad bus apkaltinti ar smerkiami. Deja, tik 62 proc. apklaustų moksleivių sutinka su teiginiu, kad jaučiasi saugūs mokyklos aplinkoje, o 13 proc. atvirai sako, jog mokykloje jaučiasi nesaugiai.

- Reklama -

Be to, remiantis apklausos duomenimis, net 21 proc. tyrime dalyvavusių mokinių visada jaučia nenorą eiti į mokyklą. Psichologai pastebi, kad jaunesnio amžiaus vaikų nenoras eiti į mokyklą dažniau susijęs su problemomis šeimoje, o vyresnio – su vidiniais elgesio ar emocijų sunkumais.

Patiriamo streso įtaka

Iliustracinė nuotrauka. Iš Unsplash.

Daugiausia streso mokiniai patiria dėl akademinių pasiekimų, o kadangi stresas daro didelę įtaką koncentracijai, atminčiai ir mokymosi kokybei – nesiimant tinkamų veiksmų itin lengva įstrigti šioje uždaroje grandinėje. Dažniausiai moksleiviai nurodė, kad dėl patiriamo streso sumažėjo jų energingumo lygis (60 proc.), gebėjimas atsipalaiduoti ir pailsėti (59 proc.), atsirado nerimas ir baimė (55 proc.).

Trečdalis apklaustų moksleivių pastebi, jog jaučiamas stresas lemia suprastėjusius santykius su aplinkiniais (33 proc.). Tad tai ne tik daro įtaką mokinių fizinei ir emocinei būklei, bet ir neigiamai veikia socialinį moksleivių gyvenimą.

Svarbu pastebėti, jog ilgalaikis streso poveikis gali paveikti smegenų vystymąsi ir padidinti psichikos sveikatos sutrikimų riziką vėlesniame amžiuje. Siekiant užtikrinti mokinių gerovę ir suteikti jiems galimybę išnaudoti visas akademines, socialines ir emocines galimybes, labai svarbu spręsti streso mokykloje problemas ir imtis priemonių jį mažinti.

Kas padėtų mokiniams jaustis laimingesniems?

Dauguma moksleivių nurodė, kad laimingesniais mokykloje jiems padėtų jaustis mažesnis spaudimas dėl įvertinimų (68 proc.). Vienas iš svarbių spaudimo šaltinių yra tėvai ir šeimos nariai, kurie, turėdami geriausių ketinimų, tikisi, kad aukšti akademiniai pasiekimai yra sėkmės rodiklis. Be to, pati švietimo sistema, įskaitant mokytojus, mokyklas ir standartizuotų atsiskaitymų sistemą, daro spaudimą mokiniams siekti gerų akademinių rezultatų.

Įdomu tai, jog kone visi kiti dažniausiai pasirinkti veiksniai, kurie, mokinių nuomone, leistų jiems mokykloje jaustis geriau, yra taip pat tiesiogiai susiję su mokslais. 61 proc. apklaustųjų nurodė, jog savijautą mokykloje pagerintų įdomesnės ir interaktyvesnės pamokos, o 46 proc. įvardijo siekį žinoti aiškesnius užduočių ir vertinimų lūkesčius.

Be to, moksleiviams ypač svarbi ir bendra mokyklos bendruomenės gerovė – beveik pusė (48 proc.) respondentų teigė, jog geresni mokinių ir mokytojų tarpusavio santykiai prisidėtų prie jų emocinės gerovės mokykloje.

Eglė Tamelytė
„Samsung Electronics Baltics”

 

TOP naujienos

NVSC informuoja apie sausio 8 dienos COVID-19 protrūkius

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuota 1930 asmenų, iš viso izoliacijoje,...

Unikalią galeriją Kazlų Rūdoje papuošė Audronės Petrašiūnaitės darbai

Viena unikaliausių meno galerijų po atviru dangumi neabejotinai įsikūrusi Kazlų Rūdoje – ant geležinkelio bėgius kertančio pėsčiųjų viaduko neseniai dienos šviesą išvydo ketvirtoji atvira...

Horoskopai kovo 6 dieniai

AVINASGalimos abejonės jūsų reputacija ar kompetencija bus visiškai niekuo nepagrįstos, bet vis dėlto priimkite tai kaip įspėjamąjį signalą. Vyresnybė anaiptol nėra taip gerai ir...

Mandarinų sezonas jau čia: ko dar nežinojote apie šiuos citrusus?

Kiekvienas metų laikas į maisto racioną atneša tik jam būdingus produktus. Jei vasarą mėgaujamės uogomis, ankstyvą rudenį – obuoliais, tai paspaudus šaltukui imame ieškoti...

Klementinų sezonas įsibėgėja: išbandykite 3 salotų su klementinais receptus

Šaltasis metų laikas kvepia citrusiniais vaisiais: apelsinais, mandarinais ir klementinais, kurie ne tik pasižymi ypatingu skoniu, bet ir sveikatai naudingomis, imunitetą stiprinančiomis savybėmis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad nors be...

Kodėl lietuviams netinka tai, ką mėgsta vokiečiai?

Baldų dizaineriai, kuriantys gaminius Vakarų šalių rinkoms, pastebi, kad pirkėjų poreikiai ganėtinai skiriasi: Lietuvos gyventojai renkasi visiškai kitokius minkštuosius baldus nei, tarkime, vokiečiai. Tačiau tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje tendencija aiški: joks, net minimalistiškiausias...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS