3 C
Klaipėda
2024 / 04 / 18

Dabar pats metas pasirūpinti savo emocine sveikata

Ar jau skaitėte?

Sezonų kaita ir gaunamas mažesnis saulės šviesos kiekis daro nemenką įtaką žmonių emocinei ir psichinei sveikatai. Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė bei „Anima psichologija“ centro įkūrėja Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė sako, jog psichinė sveikata yra lygiai taip pat svarbi kaip ir fizinė, tad dalijasi patarimais, kaip tinkamai ja pasirūpinti.

- Reklama -

Vitamino D trūkumas

Įpusėjus rudeniui, mus vis rečiau džiugina šilti ir saulėti orai. Dėl to dažniau susiduriame su peršalimais, o sezonų kaita ir gaunamas mažesnis saulės šviesos kiekis taip pat daro įtaką mūsų emocinei savijautai. Anot psichologės, spalis minimas kaip Psichikos sveikatos mėnuo ne veltui, nes būtent šiuo metu orai tampa labiau rudeniški, tad reikia įdėti daugiau pastangų, kad jaustumėmės laimingi.

Depresija.

„Tarptautiniai tyrimai rodo, kad maždaug 5 proc. pasaulio gyventojų kasmet patiria sezoninių psichikos sveikatos sunkumų, kurie tęsiasi nuo rudens iki pavasario. Dažniausiai taip yra tose šalyse, kurios turi keletą sezonų. Saulė pamaitina mūsų organizmą vitaminu D, o jis yra labai svarbus gerai nuotaikai, energijai palaikyti. Kai šio vitamino gauname mažiau, natūraliai ir nuotaika prigęsta. Slogumui įtakos turi ir lietus, apsiniaukę orai, daugybės veiklų atsisakymas šaltuoju sezonu, kai kuriems – ir aktyvaus laisvalaikio stygius“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Liūdesys ar kažkas rimčiau?

Anot psichologės, labai svarbu atskirti, ar asmuo jaučiasi depresyviai, ar patiria realius depresijos simptomus. Jei kankina tingulys, liūdesys, nuovargis ar nerimas, bet po kelių dienų jaučiamas būsenos pagerėjimas, tada po kurio laiko vėl apninka niūri nuotaika, o dar vėliau grįžta optimizmas – nereikėtų pernelyg jaudintis. Tačiau patartina atkreipti dėmesį į savo elgesį ir ieškoti būdų kaip sau padėti jaustis gerai.

„Labai svarbu bent akimirkai sustoti ir įsivardinti kaip jaučiuosi, ko noriu, ko nenoriu, kas man teikia džiugesį, o kas mane liūdina. Atpažinti savo jausmus yra būtina, ypač jei jie yra neigiami. Natūralu, kad šaltuoju sezonu, kitaip nei šiltuoju, dažniau liekame namuose, stinga draugų kompanijos, gero oro ir su tuo susijusių veiklų, pramogų. Atėjus rudeniui turime pasvarstyti, ką galėtume daryti kitaip, kad būtų lengviau įveikti užklupusią stagnaciją ir prastą nuotaiką“, – pažymi V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Taip pat skaitykite:  Įsitikinimas, jog žiemą reikia valgyti riebiau – klaidingas

Svarbu spręsti kylančius iššūkius

Gyvybės draudimo paslaugas teikiančios bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Pokyčių ir produktų skyriaus vadovė Kristina Ruseckienė sako, kad savo emocine sveikata žmonės turėtų rūpintis visada, o tai padėti padaryti gali sveikatos priežiūros specialistas.

- Reklama -

„Emocinė ir psichologinė žmogaus būklė neša lygiai tokią pačią svarbą, kaip ir fizinė. Kai organizmas siunčia ženklus, kad mus puola liga, nedelsdami kreipiamės į šeimos gydytoją, tad pajutus, kad kažkas trukdo jaustis visavertiškai – reikėtų taip pat pasikalbėti su specialistu“, – teigia K. Ruseckienė.

Anot jos, bendrovės teikiamos telemedicinos paslaugos ir galimybė nuotoliniu būdu pasikalbėti su gydytoju nėra skirta vien su fizinės sveikatos iššūkiais susiduriantiems asmenims. Gydytojai gali padėti spręsti ir emocinės savijautos problemas, paskirti reikiamus tyrimus ar išrašyti siuntimą pas reikiamą specialistą.

Kaip dar sau padėti?

Psichologė paaiškina, kad siekiant šalin nuvyti nemalonią savijautą, svarbiausia nelaukti, kol tai savaime praeis, o imtis ją galinčių pakeisti veiksmų, kurie padėtų sukurti sveiką balansą tarp ramybės ir intensyvaus ritmo.

„Tiems, kurie rudenį pasitinka sėsliau, liūdnomis nuotaikomis, vertėtų į savo laisvalaikį įtraukti aktyvesnių veiklų: sportą ar kitus užsiėmimus, pasivaikščiojimus, išvykas. Tai padės sukurti balansą, pataisys nuotaiką pakeliant seratonino lygį. O tiems, kurie jaučiasi pavargę nuo įtemptos rutinos, jaučiasi nerimastingi, tarsi nerandantys vietos, patartina nepamiršti tokių raminančių veiklų kaip meditacija ar joga, SPA procedūros salonuose ar namuose“, – priduria V. Bartkutė-Vyšniauskienė.

Visgi, jei keletą savaičių ar net mėnesį asmuo nenori užsiimti anksčiau džiuginusia veikla, neturi jėgų įprastoms veikloms, nebemato prasmės kasdienybėje, darbe, bendravime su draugais ar artimaisiais, nuolat kankina niūrios, tamsios mintys, menka savivertė – reikėtų susirūpinti ir kreiptis į gydytoją ar psichologą-psichoterapeutą. Mat tai, anot psichologės, gali būti depresijos požymiai.

Taip pat skaitykite:  Chirurgas atskleidė, kokią klaidą dažnas daro tualete: gali sukelti itin nemalonią ligą

Laurita Putnaitė

TOP naujienos

Vyriausybė pritarė judėjimo tarp savivaldybių ribojimui iki sausio 31 d.

Šiandien Vyriausybė pritarė šios dienos neeiliniame posėdyje susirinkusios Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos, (toliau – VESK), kuriai pirmininkauja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, siūlymui pratęsti...

Natūralių valymo ir higienos priemonių gamyba namuose

Tvarkytis namuose šiuo karantino laikotarpiu gali tekti ženkliai daugiau nei įprastai, todėl ir turimo valymo reikmenų kiekio gali nebeužtekti. Jeigu nenorite laukti, kol atkeliaus...

Trupininis pyragas su uogomis už 3 eurus

Pakilus kainoms daugelis pastebime, kad keičiame savo apsipirkimo įpročius: į parduotuvę einame su pirkinių sąrašu, apsirūpiname maistu kelioms dienoms ar savaitei, ar užsukame dažniau,...

Pigiau iškart: po 1 ct už prekes „Iki“ parduotuvėse sumokėję pirkėjai sausį jau sutaupė daugiau nei 335 tūkst. Eur

Kiek norėtumėte išleisti parduotuvėje? Mažai – o gal tik centus? Dešimtys tūkstančių lojalių„Iki“ pirkėjų jau džiaugiasi už savo pirkinius galiausiai kasoje sumokėję smarkiai mažiau...

Sausio 11 dienos eismo įvykiai

Sausio 11 dieną, pirmadienį, pirminiais duomenimis, 7-iuose eismo įvykiuose sužeisti 9 žmonės, daugiausia – keleivių (vienas asmuo, važiavęs viešuoju transportu Vilniuje). Nukentėjo ir pėstieji (pėsčiųjų perėjose) bei vairuotojai. Esant šlapiai kelio dangai – 71,4...

Ankstyvosios diagnostikos auksinis standartas – radiologiniai tyrimai: kokias kūno vietas jie leidžia ištirti?

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS