Šaltiems orams nesitraukiant ant ežerų, upių, tvenkinių, marių formuojasi ledas, viliojantis poledinės žūklės mėgėjus. Aplinkos ministerija primena žvejams, kaip saugiai elgtis žvejojant ant užšalusių vandens telkinių ir įspėja, kad bereikalinga rizika gali būti pražūtinga.
Mėgėjų žvejybos taisyklės draudžia būti ant vandens telkinių ledo, kai ledo danga plona ar Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai paskelbus, kad ledo būklė gali kelti pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse taip pat nustatyta prievolė žvejams mėgėjams žvejojant ant ledo turėti smaigus, kurie įlūžus padėtų išlipti ant ledo. Smaigai yra nebrangi, bet efektyvi priemonė, kuri padeda išsaugoti ne vieną gyvybę. Smaigus reikia nešiotis taip, kad netikėtai įlūžus būtų po ranka – dažniausiai žvejai juos pasikabina ant kaklo.
Rekomenduojama turėti ir virvę arba šaliką, kurį nelaimės atveju galima panaudoti kaip virvę. Be jokios abejonės, saugiausia išsiruošus į žvejybą ant ledo yra vilkėti specialų neskęstantį kostiumą.
Jį, kaip ir smaigus galima įsigyti žūklės prekių parduotuvėse. Smaigus galima pasidaryti pačiam, panaudojant du atsuktuvus ar ylas.
Žvejai, neturintys smaigų ar žvejojantys nuo ledo, kuris yra nesaugus – plonesnis nei 7 cm, bus įspėjami arba baudžiami nuo 10 iki 60 eurų dydžio bauda.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad poledinės žūklės entuziastams privaloma laikytis ir savivaldybių tarybų patvirtintų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų saugaus elgesio reikalavimų. Už šių reikalavimų pažeidimus gresia bauda nuo 100 iki 300 eurų. Toks nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo 300 iki 900 šimtų eurų.
Saugaus elgesio ant vandens telkinio ledo rekomendacijos:
Kad ledas išlaikytų vieną žmogų, jis turi būti storesnis nei 7 cm, grupę žmonių – ne plonesnis kaip 12 cm;
Jeigu ledu, kurio storis yra 12 cm arba mažiau, eina grupė žmonių, atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 m;
Einant ledu reikėtų eiti jau pramintu taku, nerekomenduojama to daryti vienam tamsiu paros metu;
Rekomenduojama turėti lazdą (peikeną) ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu stuktelėjus lazda pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą;
Rekomenduojama eiti čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo;
Ledu čiuožiant slidėmis reikia atsisegti slidžių apkaustus, kad esant reikalui jas galima būtų greitai nusimesti, plaštakų neprakišti per lazdų kilpas;
Įlūžus ledui nepasiduokite panikai ir karštligiškai nesikabinkite už ledo krašto, nes jis lūžinės, o jūs prarasite jėgas. Bandykite „užplaukti ant ledo“ laikydamiesi ant vandens paviršiaus ir artėdami prie tvirtesnio ledo. Užlipę ant ledo kuo plačiau paskirstykite savo kūno svorį, ridenkitės arba šliaužkite į tą kranto pusę, iš kurios atėjote. Ant kojų stokitės tik išlipę ant kranto;
Pastebėję įlūžusį ir skęstantį žmogų įvertinkite situaciją, nebėkite prie eketės – toje vietoje ledas yra plonesnis. Nedelsdami skambinkite skubios pagalbos numeriu 112. Jeigu įmanoma, bandykite nuo kranto ar tilto ištiesti ar mesti skęstančiajam pagalbinę priemonę, į kurią jis galėtų įsikibti. Nerizikuokite savo gyvybe;
Ištraukę skęstantįjį į krantą, patikrinkite jo kvėpavimą ir pulsą, prireikus pradėkite gaivinti. Jei yra galimybė, nugabenkite jį į šiltą patalpą, nuvilkite šlapius drabužius ir pakeiskite juos sausais, apklokite apklotais, antklode. Esant hipotermijai dėkite šiltus kompresus ant jo krūtinės, kaklo, galvos, kirkšnių, jei žmogus sąmoningas, duokite gerti šiltų saldžių gėrimų, netrinkite jo odos, neduokite gerti alkoholinių gėrimų.
Aistė Žilinskienė
Aplinkos ministro patarėja komunikacijai
